į pradžią turinys susisiekite  
Informacija apie jogą » Jogos istorija
Jogos istorijos faktai

Joga atsirado prieš tūkstančius metų senovės Arktidos civilizacijoje, kuri kažkada egzistavo žemyne, jungiančiame Ameriką ir Euraziją. Įvykus globalinei katastrofai žemynas išnyko ir taip baigėsi šios pažangios civilizacijos gyvavimo laikotarpis. Tačiau dalis Arktidos gyventojų  spėjo išsigelbėti ir perduoti vertingas žinias apie jogą kitų civilizacijų – Chitidos, Pacifidos ir Atlantidos  žyniams. Žlugus ir šioms civilizacijoms, išgyvenę žmonės atnešė šias žinias į Indiją. 

 

Indo upės slėnyje civilizacijos būta jau IV-III tūkstantmetyje pr.m.e., kaip ir Egipte bei Mesopotamijoje, o apogėjų ji pasiekė prieš pat pasirodant čia arijams ir įsigalint vediškajai kultūrai apie II tūkstantmetį pr.m.e.  

 

Nors nėra išlikusių jokių šios civilizacijos rašytinių šaltinių, tačiau garsiųjų Mohendžodaro ir Harapos civilizacijų archeologiniai kasinėjimai dabartinio Pakistano teritorijoje liudija itin aukštą tam laikotarpiui materialinės kultūros lygį. Molio antspaudai, amuletai su įvairiomis žmonių, gyvūnų figūromis bei abstrakčiais simboliais, tokiais kaip kryžiai ir svastikos, leidžia spręsti apie turtingą dvasinį, religinį gyvenimą. Archeologinių kasinėjimų metu buvo rasta ir tipiškų jogos pozų atvaizdų.

 

Vedos (arba Samhitos) – tai žinių knygos, parašytos prieš 5000 metų Indijos teritorijoje. Jos nėra indiškos ir egzistavo jau iki tol, kol jas parašė. Jos neturi amžiaus ir tautybės – tai suprantama iš jų turinio. Bet būtent Indijoje jas sugebėta išlaikyti.  Vedos – tai tarsi mokslas, kaip laimingai gyventi šiame pasaulyje.


Vedų literatūrai priskiriami keturi himnų, giesmių ir ritualo formulių rinkiniai: (Rigveda, Samaveda, Jajurveda ir Atharvaveda) bei jų komentarų rinkiniai (Brahmanai, Aranjakai ir Upanišados).

 

Rigveda - seniausias, reikšmingiausias ir stambiausias šventų himnų rinkinys, giliausiai atspindintis senųjų vedų arijų religinę pasaulėžiūrą. Ją sudaro 1028 himnai.

 

Samaveda - 1549 ritualinių giesmių rinkinys, iš kurių nemažai atkartoja "Rigvedos" himnus.

 

Jajurveda (Jadžurveda) - ritualo eigą bei procedūras nustatančių instrukcijų rinkinys. Ją sudaro apie 2000 himnų.

 

Atharvaveda - praktinių maldelių, užkalbėjimų, užkeikimų, palaiminimų bei egzorcizmų rinkinys. Jame - 731 "užkalbėjimas".

 

Seniausias faktas (bent jau išlikęs), kur užsimenama apie jogą – pirmojoje ir seniausioje iš keturių Vedų -  Rigvedoje (spėjama, kad jos amžius XVI – X a. pr. m. e.).  Čia joga kaip minčių kontrolė lyginama su Dievo Indros vežimu ir pakinkytais arkliais.

 

Beje, dalį himnų iš lenkų k. yra išvertę Maironis, Ričardas Mironas. Visą Rigvedą į rusų kalbą išvertė Tatjana Jelizarenkova.

 

Seniausias žinomas parašytas kūrinys, kuriame joga aprašyta sistemingai, detaliai ir nuosekliai – senovės indų išminčiaus Patandžalio „Jogos sūtros“ (400 - 200 m. pr. m.e.). Sūtros ir dabar yra tarsi siūlas, ant kurio laikosi jogos mokymas. Kūrinys parašytas logiškai, filosofiškai, be religinių elementų.

 

Joga nėra tikėjimo sistema. Ji atskleidžia abipusį kūno ir proto poveikį vienas kitam bei suteikia jiems harmonijos.

 

Joga neturi amžiaus. Tai – visapusiška žmogaus tobulėjimo sistema, kurią Guru perduodavo savo mokiniams uždaruose ašramuose. Praktikos būdavo slaptos (manoma, dėl to, kad nebūtų iškraipyta pati sistema).  Tiesos, kuriomis remiasi jogos mokymas, neapsiriboja vien Indija ar tais, kurie sąmoningai praktikuoja jogą.  Kitų religijų šventieji, įskaitant daugelį krikščionių šventųjų, irgi atrado dvasinio kelio aspektus, atitinkančius jogos mokymo esmę.

 

Žmogus gimsta pažinti savęs ir  šio pasaulio. Daug atsakymų jis gali gauti stebėdamas, analizuodamas savo protą. Todėl senovės traktatuose yra pavaizduota daug sėdimų meditacijos pozų. O tam, kad galėtume sėdėti ir medituoti, ir turime hatha jogą. Hatha joga suaktyvina kraujo ir limfos tekėjimą kūnu, padeda pasišalinti susikaupusiems toksinams. Dėl to galime kaip įmanoma išlaikyti savo kūną sveikesnį – kad jis netaptų kliūtimi siekiant aukštesniųjų dvasinių tikslų.

 

Hatha joga yra fizinė radža jogos – tikrojo jogos mokslo – atmaina. Radža joga yra meditacijos technikų sistema, padedanti suderinti žmogiškąją sąmonę su dieviškąja. Joga yra ir menas, ir mokslas. Tai yra mokslas, nes siūlo praktinius kūno ir proto valdymo būdus, kurių dėka įmanoma gili meditacija. Ir tai yra menas, nes tik intuityviai ir išmintingai dedamos pastangos  atneša tobulą rezultatą.


Yra daug jogos rūšių, bet visų jų esmė turėtų būti panaši – kelias i pilnavertį, palaimos kupiną gyvenimą. Ir šiuo keliu gali eiti visi be išimties.

 

(šaltiniai: A. Beinorius "Upanišados", A. Пахомов "Корректный подход к позвоночнику", Vikipedija, žurn."Raktas" ir kt.)