į pradžią turinys susisiekite  
Informacija apie jogą » Meditacija
Motyvacija medituoti

Budizme kalbama apie keletą kančios rūšių.

 

Akivaizdžiąją kančią galime pastebėti visur. Slaptoji kančia, susijusi su nepastovumu ir pokyčiais, gali glūdėti po išorinės laimės skraiste. Dar gilesnė ir sunkiau pastebima kančia, kurią sukelia esminis nežinojimas, nepaliks mūsų tol, kol neištrūksime iš apgaulės ir savanaudiškumo gniaužtų.

 

Daugiau nei prieš 2500 m. pasiekęs nušvitimą po bodhi medžiu, pirmąjį savo mokymą Buda paskelbė elnių draustinyje netoli Varanasio. Čia jis mokė „Keturių tauriųjų tiesų“.

 

Pirmoji tiesa – apie kančią, kurią turime atpažinti,

 

Antroji – apie kančios priežastį, nežinojimą, kurį sukelia geismas, neapykanta, išpuikimas, pavydas ir daugelis kitų minčių, nuodijančių mūsų ir kitų žmonių gyvenimą.

 

Trečioji tiesa skelbia, kad šiuos proto nuodus galima sunaikinti ir šitaip išsivaduoti iš kančios.

 

Ketvirtoji tiesa kalba apie kelią, kuris šią galimybę paverčia tikrove. Kelias yra procesas, kai pasitelkiami visi įmanomi būdai pašalinti esmines kančios priežastis.

 

Tačiau neužtenka vien išsivaduoti iš savo kančių. Kiekvienas iš mūsų esame tik vienas žmogus, bet dar egzistuoja begalybė kitų būtybių ir kiekviena jų lygiai taip pat trokšta išvengti kančių. Negana to, visos būtybės tarpusavyje susijusios, tad mes esame neatskiriami vieni nuo kitų.

 

Taigi galutinis meditacijos tikslas – tapti pajėgiam išlaisvinti visas būtybes iš kančių ir prisidėti prie jų gerovės.

 

Matthieu Ricard (Meditacijos menas)