į pradžią turinys susisiekite  
Joga » Pranajama
Diafragma, Prana ir Kevala Kumbhaka

Kvėpavimas yra labiausiai būtina, pagrindinė gyvybinė funkcija, užtikrinanti ir kitų funkcijų veiklą, o taip pat parodanti, kiek tos kitos funkcijos yra gyvybingos. Bet kokia rimtesnė patologija iš karto keičia kvėpavimo ritmą, gylį, dažnį, keičia kvėpavimo kokybę, o ši savo ruožtu – viso organizmo veiklą. Toks tarsi nesibaigiantis, užburtas ratas.

 

Kvėpavimas vyksta ties fizinio kūno ir psichikos riba, todėl tai yra raktas, vartai į vidinį pasaulį. Ir tai yra vienintelė gyvybinė funkcija, kurią žmogus valingai gali kontroliuoti. Tai labai glaudžiai susiję ir su žmogaus emocijomis, psichika, mentaline sfera.

 

Pagrindinis kvėpavimo raumuo yra diafragma: įsivaizduokite, kad įkvepiant jis lyg elastingas kupolas leidžiasi žemyn, o iškvepiant – kyla aukštyn. Ir kuo didesne amplitude vyksta šis judėjimas – tuo geriau yra ventiliuojami plaučiai, masažuojami vidaus organai – juk kūne nėra laisvos vietos, todėl aktyviai judėdama diafragma skatina pirmiausia veninio kraujo ištekėjimą (įkvėpimas lyg siurblys skatina veninio kraujo grįžimą į širdį), o tada jau atsiranda vietos šviežiam arteriniam kraujui pritekėti.

 

Diafragmos judėjimas yra blokuojamas daug sėdint (ne tiesia nugara), mažai judant, avint aukštakulnius. Pilvo organų, ypatingai – skrandžio, žarnyno būklė taip pat turi įtakos diafragmos padėčiai. Pabandykite giliai pakvėpuoti po sočių pietų... ir užjauskite tą, kuris pastoviai persivalgo!

 

Viso mūsų kūno raumenys į stresą reaguoja susitraukdami, padidėja jų tonusas, susidaro spazmai, skausmingi trigeriniai taškai. Diafragma yra labiausiai emocinis mūsų kūno raumuo. Todėl esant neigiamoms emocijoms pirmiausia jaučiame tokius simptomus kaip oro trūkumą, sunkumą krūtinėje, užspaustą gerklę, kvėpavimas tampa dažnas ir paviršutiniškas – stipraus streso metu žmogui net kalbėti sunku.

 

Bet yra ir kiti kvėpavimo raumenys – tarpšonkauliniai, laiptiniai, pilvo ir kt. pagalbiniai raumenys. Vieni jų dirba įkvepiant, kiti – iškvepiant.  Esmė ta, kad, esant spazmuotai diafragmai, ši savo funkciją atlieka menkai. O mūsų organizmas yra be galo draugiškas – jei kažkam sunku, puola padėti kiti raumenys. Ir persidirba, pervargsta, „nedadirba“ kaip reikiant... Taisyklingas kvėpavimas padeda kokybiškiau dirbti visam organizmui įtakodamas tiek centrinę (taigi ir smegenis), tiek vegetacinę nervų sistemą, kuri reguliuoja visų vidaus organų veiklą.

 

Ramybėje kvėpavimas vyksta daugiausia diafragmos pagalba, jai šiek tiek padeda kiti, pagalbiniai raumenys. Todėl miegant, esant gilioje atsipalaidavimo būsenoje ar atliekant koncentracijos, meditacijos praktikas kvėpavimas yra visiškai ramus, vos pastebimas. Žemėja ir smegenų elektromagnetinių bangų dažnis.

 

Jogoje pranajamos esmė yra gilesnė. Kiekvienas žmogus turi ribotumus, t.y. tam tikrą pranos kiekį. Tą nustato mūsų pačių karma iš ankstesnių gyvenimų. Ir apkaltinti čia nėra ko...

 

Prana  yra 5 elementų priežastis, labai subtilus preelementas (ikielementas). Prana suteikia impulsą, judesį viskam. Žmoguje tai - impulsas ląstelėms, audiniams, organams, sistemoms, visam organizmui. Kol prana yra mumyse – tol esame gyvi. Prana baigiasi – ateina mirtis.

 

Kuo daugiau žmogus patiria stiprių emocijų, nervų, streso - tuo greičiau išeikvoja savo limitą... o pranajama moko koncentruotis, lėtinti, ištęsti kvėpavimo ciklą. Pranajamos technikų pagalba mes ilginame gyvenimą taupydami mumyse įdėtos energijos resursus. Analogiškai kaip treniruota širdis plaka lėčiau, taip ir kvėpavimo ritmas yra ramesnis bei lėtesnis.

 

Jogoje naudojamos įvairios kvėpavimo technikos ir visų jų postefektas turi būti – pranos daugiau sutaupyti, negu išeikvoti. Todėl visos technikos turi papildyti, stimuliuoti ar kaip tik – švelninti viena kitos poveikį, naudojant bandhas ir drišti.

 

Išminčius Patandžalis „Jogos Sūtrose“ dar prieš 2500 tūkst. metų pažymėjo, kad pranajamos siekiamybė yra savaiminis kvėpavimo stabdymas – Kevala Kumbhaka.

 

Violeta Gavelienė