į pradžią turinys susisiekite  
Joga » Pranajama
Hiperventiliacijos paradoksas: padidėjęs deguonies kiekis kraujyje iššaukia jo trūkumą galvos smegenyse!

Kvėpavimas vyksta ties fizinio kūno ir psichikos riba, todėl tai yra raktas, vartai į vidinį pasaulį. Kvėpavimas - labiausiai susijęs su žmogaus emocijomis, psichika, mentaline sfera. Ir tai yra vienintelė gyvybinė funkcija, kurią žmogus gali pats valingai kontroliuoti.

 

Didindami kvėpavimo gylį ir dažnį artėjame prie hiperventiliacijos efekto, t.y. akcentuodamas, forsuodamas įkvėpimą arba kvėpuodamas dažnai, kad ir negiliai, žmogus įkvepia gerokai daugiau oro nei įprastai, viršydamas fiziologinę savo normą - minutinį kvėpavimo tūrį.  Dėl kraujyje padidėjusio deguonies kiekio anglies dvideginis aktyviai išmetamas į orą, tiesiog išplaunamas iš organizmo. O anglies dvideginis yra vienas pagrindinių metabolitų, įtakojančių kraujagyslių tonusą, pirmiausia – smegenų smulkiųjų kraujagyslių.

 

Padidėjus anglies dvideginio lygiui kraujyje arteriolės plečiasi, kad pagerintų smegenų kraujotaką – taip jau gamtos duota, kad galva liktų pamaitinta esant plaučių ventiliacijos sutrikimui.

 

Esant hiperventiliacijai gaunamas atvirkštinis mechanizmas: anglies dvideginio lygis kraujyje mažėja, todėl kyla smegenų arterijų tonusas – kraujagyslės spazmuojamos ir smegenų kraujotaka prastėja.

 

Paradoksalu, bet būtent padidėjęs deguonies kiekis kraujyje iššaukia jo trūkumą galvos smegenyse!

 

Be to, sumažėjus kraujyje anglies dvideginiui vystosi alkalozė – keičiasi kraujo ph, keičiasi hemoglobino ir deguonies sukibimas – jis tampa labai tvirtas. Normoje oksihemoglobinas (junginys) skyla lengvai – ir deguonis atiduodamas į ląstelę. Esant alkalozei oksihemoglobinas laikosi tvirtai ir deguonis į ląstelę nepatenka (mokslininkų Verigo - Bohr efektas, 1904m.)

 

Tokiu atveju esant hiperventiliacijai spazmuojamos galvos smegenų kraujagyslės, ir netgi tas kraujas, kuris patenka į galvą, negali atiduoti deguonies. Rezultatas – galvos smegenų ląstelės kenčia nuo deguonies bado. Smegenų kraujotakai blogėjant smegenų ląstelės žūva. Vyksta negrįžtami pakitimai.

 

Nervinis audinys yra labai jautrus deguonies stokai ir greit reaguoja – atsiranda įvairios disfunkcijos – haliucinacijos.  Alkalozės liudininkas yra raumenų spazmai ir traukuliai (konvulsijos), nes sutrinka jonizuoto kalcio perdavimas nerviniame – raumeniniame audinyje.

 

Hiperventiliacija gali iššaukti pripratimą, priklausomybę nuo jos. Labiausiai ji pavojinga įvairių tiek fizinės, tiek psichikos sveikatos sutrikimų (širdies ir kraujagyslių, kraujo, kvėpavimo, virškinimo ir kt. problemų) turintiems. Pavyzdžiui, panikos ar migrenos priepuoliui slopinti kaip tik rekomenduojama hipoventiliacinė technika, kurį laiką įkvepiant ir iškvepiant į popierinį maišelį.

 

Hiperventiliacijos požymiai: galvos svaigimas, šąlančios, tirpstančios galūnės, ūžimas ausyse, galvoje, haliucinacijos, raumenų spazmai, traukuliai, sąmonės praradimas.

 

Kalbant paprastai liaudiškai: atliekant kvėpavimo technikas yra rekomenduotina vengti galvos svaigimo.

 

Jogoje naudojamos aktyvinančios Kapalabhati, Bhastrika turi būti derinamos su kumbhakomis (sulaikymais įkvėpus ar iškvėpus), bandhomis (energetiniais užraktais), drišti (žvilgsnio ir dėmesio koncentracijos taškais) bei su kitomis, raminantį poveikį turinčiomis technikomis (Nadi Šodhana, Bramari, paprastu ilgu ar Udžaji iškvėpimu ir kt.). 

Kiekviena technika turi savo metodiką, indikacijas ir kontraindikacijas. Beje, kaip ir visame – turi būti saikas. Per dažna, ilga, intensyvi pranajamos praktika stipriai didina Vata došą, kas lemia nervų sistemos nestabilumą.

 

Norint įvaldyti tikrąją pranajamą reikia tam parengti visą kvėpavimo sistemą, visus jos elementus (organus, raumenis, netgi sąnarius). Todėl jogoje naudojame įvairius judesius - vjajamas, asanas kvėpavimo raumenų veiklai, tarpšonkaulinių sąnarių mobilumui, bronchų praeinamumui gerinti.

 

Tik teisingai atliekama Pranajama žmogui teikia visapusišką naudą. Todėl konsultuokitės su savo jogos mokytoju.

 

SVARBU! - Rebefingas, Halotropinis kvėpavimas, Sąmoningas kvėpavimas ir kitos panašios technikos NĖRA pranajamos rūšis ar atmaina ir apskritai su joga neturi nieko bendra. Tai yra tik kelis dešimtmečius skaičiuojantys įvairių specialistų prieštaringai vertinami metodai.

 

Paruošė kineziterapeutė, jogos mokytoja V. Gavelienė

 

 naudota literatūra:

 

gydytojo kardiologo, reabilitologo, jogos terapeuto knygos:

Артем Фролов „Йога терапия. Практическое руководство“;

Артем Фролов „Пранаяма и шаткарма“; 

 

taip pat - medicinos mokslų daktaro, fiziologo, profesoriaus knyga:

Агаджанян, Николай Александрович "Основы физиологии человека: Учебник для студентов вузов, обучающихся по медицинским и биологическим специальностям".