į pradžią turinys susisiekite  
Joga » Pranajama
Kodėl svarbu kvėpuoti udžaji (udjaji)

Kvėpavimas su garsu – svarbiausias „šiuolaikinės jogos tėvo“ Sri Tirumalai Krishnamacharya palikimo principas. „Kai tik jis pradėjo mokyti, pirma, ką jis pasakė: „įkvėpk, pakelk rankas. Kvėpuok šnypščiančiu garsu ir trynimo gerklėje jausmu“, - savo pažintį su Krishnamacharya prisimena vienas jo mokinių Srivatsa Ramaswami.

Kitas žymus Krishnamacharya mokinys – Sri K. Pattabhi Jois – Ashtanga vinyasa jogos metu rekomendavo palaikyti laisvą gilų kvėpavimą su garsu visos praktikos metu.


Iš esmės šitas kvėpavimo tipas atitinka klasikiniuose tekstuose aprašytą udjaji techniką, tik be sulaikymų (kumbhakų). „Užsičiaupk, įkvėpk per abi šnerves – ošdamas oras eina nuo gerklės link širdies. Tai Udjaji“, - rašo „Hatha yoga Pradipika“. Techniškai mes dalinai susiauriname balso plyšį. Garsas įkvepiant ir iškvepiant turi būti šnypščiantis ir švelnus, kažkuo primenantis jūros ošimą kriauklėje. Udjaji – saugi ir labai naudinga technika, kompleksiškai veikianti visą organizmą:

 

1. Aktyvina jogos praktiką.

 

Koncentracija į kvėpavimo garsą nukreipia dėmesį nuo išorinių pojūčių į vidinius. Andre Van Lysebeth knygoje „Pranayama“ pažymi, kad udžaji iš esmės yra laiptelis į meditaciją, nes „gili koncentracija į oro tekėjimą ir garsą nukreipia dėmesį nuo išorinių problemų“. O kai dėmesys viduje – mes neeikvojame energijos, o atvirkščiai – ją išsaugome ir net kaupiame. Aštanga jogos tradicijos saugotojas Sharath R. Jois vienoje savo konferencijų 2012m. apibūdino tai labai paprastai ir aiškiai: „giliai ir su garsu kvėpuojant oras lengvai eina į vidų ir į išorę, ir tai aktyvina praktiką“.

 

2. Ilgina kvėpavimą, ramina ir nuima stresą.

 

Susiaurinus kvėpavimo plyšį balso stygos yra tokioje padėtyje, kaip šnabždant. Smegenys supranta šį procesą kaip garsų tarimą. Garsus mūsų organizme priima smilkininės dalys – kai jos aktyvinamos, lėtėja pailgosiose smegenyse esančio kvėpavimo centro aktyvumas, dėl to reflektoriškai lėtėja kvėpavimas. „Lėtas ir gilus kvėpavimas ramina protą ir kūną, suteikia harmonijos būseną. Garsas gerklėje raminamai veikia visą žmogaus esybę. Jeigu žmogus sąmoningai suvokia tą garsą pakankamai ilgą laiką, atmetęs visas kitas mintis, jis pajunta naudingą jo veikimą. Galima sakyti, kad udžaji padeda esant visoms ligoms, susijusioms su nervingumu ir stresu“, - sakoma klasikinėje Biharo jogos mokyklos knygoje „Senovinės tantrinės jogos praktikos ir krijos“.

 

3. Valo kūno toksinus.

 

Lygus, gilus kvėpavimas su tyliu šnypščiančiu garsu gerklės pagrinde padeda valyti kūno toksinus, pažymi Sharath R. Jois knygoje „Ashtanga Yoga Anusthana“. John Skott knygoje „Ashtanga Yoga“ aiškina, kad per balso plyšį praeinančio oro trintis sušildo patį orą prieš tai, kai jis patenka į plaučius. Dėl to udžaji šildo, skatina prakaito išsiskyrimą, su kuriuo pasišalina ir toksinai.
Tokiu būdu asanų ir udžaji kvėpavimo sintezė duoda stipriai šildo organizmą, bet širdis čia dirba ekonominiu režimu – ir tai yra vienas svarbiausių udžaji efektų.

 

4. Padeda lengviau toleruoti fizinį krūvį.

 

„Udžaji ryškiai mažina pulsą – maždaug 10-20 dūžių. Mes tikrinome: pirmoji Ashtanga serija be udžaji – pulsas 150, tas pats su udžaji – pulsas neviršija 130 dūžių. Tai padeda lengviau toleruoti fizinį krūvį“, - sako Agapkin Yoga Station vadovas gydytojas, jogos terapeutas Sergey Agapkin.
Udžaji gerina kardio ištvermę, gerina kvėpavimo dujų apykaitą, didindamas parcialinį slėgį plaučiuose: deguonis lengviau pereina į kraują per alveolių sieneles.

 

5. Treniruoja širdį.

 

Širdis yra treniruojama tik tuo atveju, kai udžaji derinamas su fiziniu krūviu. Kai kvėpuojame su garsu, įkvepiant gerėja veninis pritekėjimas, širdis plaka greičiau, o iškvepiant jis lėtėja, ir širdis dirba lėčiau. Tai treniruoja širdį, nes didėja širdies raumens darbo amplitudė. „Be to, udžaji metu keičiasi širdies kraujotaka, ji iš esmės gyvena intervalinės hipoksijos režimu: plaka lėčiau – gauna mažiau deguonies, plaka greičiau – iš naujo pasipildo deguonies. Širdžiai tai labai naudinga“, - teigia Sergey Agapkin.

 

6. Treniruoja kvėpavimo raumenis.

 

Kvėpavimo srovės judėjimas su pasipriešinimu per susiaurintą balso plyšį priverčia kvėpavimo raumenis dirbti didesniu krūviu ir taip juos stiprina, pažymi Sankt Peterburgo jogos terapeutų vadovas, gydytojas Artiom Frolov. Jis aiškina, kad „balso plyšio suspaudimas sudaro papildomą krūvį kvėpavimo raumenims, kuriems reikia pastangų „prastumti“ orą per susiaurintą balso plyšį ir todėl udžaji treniruoja kvėpavimo raumenis, ruošdamas juos kvėpavimo sulaikymams.

 

7. Gerina bronchų praeinamumą.

 

Svarbiausias kvėpavimo su garsu efektas – plaučių būklės gerinimas ir gleivių šalinimas. „Dėl balso plyšio obstrukcijos padidėjęs spaudimas plečia bronchus, dėl to jie yra labiau praeinami“, - pažymi Sergey Agapkin. Tokiu būdu udžaji ypač naudingas žmonėms, linkusiems į bronchinę obstrukciją (bronchų susiaurėjimą), o tai yra praktiškai visi, kurie kada nors rūkė.

 

8. Sustiprina veninį pritekėjimą.

 

Udžaji – puiki kvėpavimo technika esant venų varikozei kaip viena iš veninio kraujo pritekėjimo (sugrįžimo į širdį) gerinimo būdų.
Svarbiausias veninio pritekėjimo grįžimo mechanizmas – įsiurbiantis kvėpavimo raumenų veiksmas įkvepiant.
Įkvėpimas su udžaji mažina slėgį krūtinės ląstos slėgį, dėl ko sustiprėja veninio pritekėjimas, pažymi Artiom Frolov: „kraujas teka iš aukštesnio slėgio srities į žemesnę, dėl to veninis pritekėjimas įkvepiant sustiprėja. Tokiu būdu kiekvienas įkvėpimas „patraukia“ veninį kraują link širdies, „siurbia“ venas, didindamas širdies prisipildymą prieš sekantį susitraukimą“.

 

9. Švelnina jogos praktiką .

 

„Jeigu jūs kvėpuojate teisingai, tai galite praktikuoti valandomis“, - sako Sharath R. Jois. Petri Raysanen, kalbėdamas apie udžaji efektą knygoje „Ashtanga Yoga“, pažymi, kad gilus, ramus kvėpavimas leidžia švelniai įeiti į asaną ir „sustatyti“ ją, o taip pat mažina raumenų ir sausgyslių įtampą. Įtemptas, dažnas, trūkinėjantis kvėpavimas byloja apie energijos praradimą ir klajojančias mintis. Vienoje iš savo konferencijų Maisore apie tai kalbėjo Sharath: „paviršutinis kvėpavimas reiškia, kad mes nesame asanoje, mūsų protas klajoja kažkur kitur. Tokiu būdu galima gauti traumą ir raumenų skausmus“.

 

10. Moko kvėpavimo kontrolės.

 

„Udžaji kvėpavimas yra girdimas, o taip yra lengviau jį kontroliuoti“, - rašo savo knygoje Jivamukti jogos centro Niujorke įkūrėjai Sharon Gannon ir David Life. Klausydami savo kvėpavimo mes mokomės sekti lygų įkvėpimą ir iškvėpimą, protą panardindami į praktiškai meditacinį procesą. Kontroliuodami kvėpavimą mes iš esmės raminame protą. O tai yra pats svarbiausias jogos efektas. „Tikrasis žinojimas gali aeiti tik tada, kai protas yra stabilus“, - pastebėjo Astanga – Vinyasa tradicijos puoselėtojas Sharath.

 

straipsnis išverstas iš http://obitaemyostrov.by/article2

 

vertė Violeta Gavelienė