į pradžią turinys susisiekite  
Skaitiniai » Laisvalaikiui
Gyvenimo pojūčiai

Ar teko kada pasinerti į savo penkių pojūčių sintezę? Ar teko juos sumaišyti, supainioti, dauginti ir dalinti; žaisti instinktų kelrodžiais kaip spalvotais rutuliukais? Lyg būti apsigobus švelniomis paslapties dulkelėmis, kurių lengvume tūno kažkokia tiesa.

 

Didis atvirumas šiame žaisme paiso tik savęs. Galbūt taip netgi geriau – juk niekas iš tikrųjų nežino, koks tas tikrasis pasaulis: jo vaizdinys kas kartą priklauso nuo to, kokios spalvos rutuliukai pabirs. Lyg vidury ežero turėtumei pažiūrėti į savo atvaizdą, tačiau vos tik įbridus į vandenį, jį sudrumsti, o vandens paviršius žaidžia nepastovumu.

 

Todėl, matyt, žmogus turi tą jausmą. Tą, saugomą ir mylimą, įlietą, įspaustą į save amžiams. Tą, kuris nesikeičia kaip stikliukas, pagavęs saulės spindulius. Tą, kuris pasako kažką tikresnio.

 

Juoduliais nusėtoje tamsoje, pasirodo, įmanoma matyti  ne tik kūną, visus jo linkius bei lopinėlius, bet ir jausmus – žaižaruojančius, švytinčius, banguojančius savo jėga.  Galima užuosti migdolinę vaikystės dainelę, ramiai vilnijančią prisiminimų upėje. O užsimerkus – prisiminti kaip atsimerki, ragauti tą šviesą, plūstančią į tave ir pripildančią sielą švaraus oro, kurio dėka ji kyla aukštyn. Ir tyloje, jei įsiklausysi, išgirsi lėtą šnaresį ar audrą, aptaškančią purslais tiesiai iš širdies gilumos.

 

Juk tai stebuklinga, tereikia klausyti.

 

Simona Gavelytė