į pradžią turinys susisiekite  
Skaitiniai » Laisvalaikiui
Jūsų pasirinkimas

Žmogus iš kitų žmonių dažnai išmoksta civilizacijos sukurtų dalykų. Tačiau tai būtų niekis, jei šie nestovėtų ant svarbių gyvenimo tikrovės ir prigimties pamatų, kurių galima pasisemti tiesiog iš savęs bei gamtos – to šaltinio, iš kurio pats užgimei.

 

Gamta, pavyzdžiui, visąlaik besimainanti,  rodo, jog reikia nuolatos keistis, nestovėti vietoje ir tobulėti. Medis vis auga ir augina lapus, sėklas, vaisius – tuomet viską paleidžia ir brandina iš naujo, besikerodamas dar labiau. Paleidęs tai, ką užaugino, jis nepraranda savęs.

 

Tačiau leisdamas jaunus lapelius ar kraudamas žiedus ir nokindamas vaisius, medis spinduliuoja meile. Juk kaip sunku nuskinti dar mažą, kietą obuolį, palyginti su dideliu ir saulėje nuraudusiu vaisiumi, kuris pats linksta žemėn! Obelis, suprask, saugo savo vaikus.

 

Ir turbūt teko matyti bei žavėtis sužalotu medžiu, kuris vis dar žaliuoja. Iš perlūžusio kamieno kyla naujos šakelės arba šaknys, siekdamos vandens, vejasi aplink stambius akmenis ir laužo asfaltą. Nepaisydamas nieko, medis, kiek tik gali, gyvena ir sustoja tik tuomet, kai miršta.

 

Žmogus iš dalies paklūsta šiai tvarkai – jo kūnas visada juda, kinta, paleidžia ir kovoja. Tačiau mąstanti būtybė turi pasirinkimo laisvę, todėl kitomis savo dalimis gali neklausyti prigimties. Galiomis, kurių net pats nežino esą, žmogus sugeba priešintis kūno automatiškumui, kartais net labai stipriai. Tik vienas keičia kūno prigimtį, trokšdamas gyventi, visai kaip tas medis, o kitas – kenkia sau, sykiais visai to nemanydamas.

 

Galbūt pasirinkimo laisvė tam ir duota, kad žmogus, patyręs visko, pats susirastų kelią – grublėtą, tikrą ir, pasirodo, visai šalia esantį; kad besąlygiškai pamiltų gamtą bei gerbtų ją, o kartu ir save.

Simona Gavelytė