į pradžią turinys susisiekite  
Skaitiniai » Pritči. Pamokančios istorijos
Guru

Ponia Kogan iš Niujorko ateina į kelionių agentūrą ir sako:

Aš noriu į Indiją.

- Ponia Kogan, kodėl į Indiją? Juk ten purvina, karšta ir pilna indų...

- Aš noriu į Indiją.

- Bet į Indiją toks ilgas skrydis. O traukiniai Indijoje?! O ką jūs ten valgysit? Ir vandens gerti ten negalima. Negalima valgyti šviežių vaisių ir daržovių. Cholera, hepatitas, maliarija ir dar velniai žino kas... Ką jūs ten veiksite? Aplink – nė vieno normalaus daktaro. Kam taip save kankinti?

- Jūs nesupratote. Aš noriu į Indiją.

 

Na, noriu tai noriu. Sutvarkė kelionės dokumentus. Ir štai ponia Kogan Indijoje. Aplink netvarka, smarvė, pilna žmonių. Šiaip ne taip ji nukeliauja iki pagrindinės šventyklos ir stoja į eilę, kad patektų pas patį patį pagrindinį Guru. Tarnas sako jai, kad eilėje ji turės stovėti tris dienas.

- Gerai.

 

Ir štai ji jau prie pagrindinio įėjimo. Tarnas jai pasako, kad pagrindiniam Guru ji galės pasakyti tik tris žodžius.

- Gerai.

Pagaliau ponia Kogan patenka į šventąją menę, kur sėdi pagrindinis Guru, pasiruošęs laiminti prašantįjį.

Ponia Kogan girdi šnabždesį sau už nugaros:

- Atminkit, tik tris žodžius!

- Gerai.

 

Ji prieina prie paaukštinimo, kur sėdi Guru, ir, atsistojusi tiesiai prieš jį, sudeda rankas prie krūtinės, žvelgia Guru tiesiai į akis ir taria:

- Džonai, grįžk namo!