į pradžią turinys susisiekite  
Skaitiniai » Straipsniai
Ar verta linkėti LAIMĖS?!

Pasistengsiu į šį klausimą žvilgtelėti iš jogos filosofijos pusės, senovės raštų ir asmeninių savo stebėjimų.

Kai kas žino, o kai kam bus nauja, kad žmogaus būsenos, energijos, proto ir charakterio savybės yra skirstomos į tris pagrindines gunas (tipus) - tamas, radžas ir satva.

 

Tamas yra neišmanymo guna. Tai instinktų valdomas menko intelekto žmogus. Jo poreikiai yra maistas, miegas ir seksualinis  pasitenkinimas, o ryškiausios patiriamos emocijos – pyktis ir neapykanta. Čia yra tik „aš“ ir „imk iš gyvenimo viską“.

Radžas – aistros guna. Čia žmogaus motyvai jau yra kilnesni – taika pasaulyje, šeima, tiesa, gėris ir blogis. Pagrindinė neigiama emocija – gobšumas. Atsiranda „savi“, „tauta“ -  t.y. supratimas, kad žmogus priklauso tam tikrai grupei.

Satva - žinojimas, matymas. Šioje būsenoje žmogus yra sąmoningas ir matantis bendrą vaizdą, kažko neišskirdamas. Pasaulis jam tampa visuma ir jis pats jaučiasi tos visumos dalele.


Grįžtu prie klausimo. 
Laimę visi suvokia skirtingai, tačiau mūsų visuomenės supratimu, laimė - tai malonumas, ir, dažiausiai, tik „mano“.
Deja, laimė neturi nieko bendra  su dvasiniu tobulėjimu, vidine ramybe, atidavimu ir kitomis gerokai aukštesnėmis vertybėmis.


Ar pastebėjote, kad „laimingas“ žmogus dažnai degraduoja, elgiasi keistai ar turi žalingų įpročių? Nes niekada nėra galo to „laimingo“ žmogaus norams, ambicijoms, įspūdžių troškimui... Niekada nė vienas žmogus tik per malonumus gyvenimo pilnatvės nepatyrė. Atrodo, viską turi, bet kažko dar negana...

Pateiksiu pavyzdį – pamąstykite, kas yra laimė vaikui? Kaip aplinkiniai suaugę tenkina jo norus?  Ar tai vaikui bus naudinga?
Kaip elgsis suaugęs, priklausys nuo tuo metu jame vyraujančios būsenos (gunos).


Taip ir su „laime“ – žmogus, būdamas „neišmanyme“ jos linkės, nes taip daro visi, tačiau pats galvoti gali visiškai atvirkščiai. Arba tuo metu galvos apie pašalinius dalykus.

Būdamas „aistroje“ laimės linkės nuoširdžiai, bet apimtas šios energijos žmogus tampa lyg aklas - jis negali numatyti pasekmių. Vaikui pirks VISKĄ, kad tik jis laimingas būtų.


Manau, kad žmogus, esantis žinojime, laimės nelinkės. Geriau - palaimins, bet tai dažniau reikš, kad žmogus nepapultų į blogų emocijų (energijų) sūkurį – gobšumą, pyktį, neapykantą. Palaiminimas reikš linkėjimą, kad atsitiktų tai, kas jam geriausia – tai dažniausiai nereiškia, kad turi būti „lengva ir malonu“. Yra kitas palaiminimo apibūdinimas, bet esmė ta pati – būti prieglobstyje apsaugotam nuo blogio.


Senovės raštuose niekur neradau, kad kažkas linkėtų „laimės“. Tiesiog minimas kitas matas: pagarba, padėkos, pamokymai. Pamokymai irgi dažnai susieti su tam tikrais išbandymais, kad suprastum ir matytum. Nes supratimas yra pati vertingiausia dovana.


Iš kelių man autoritetingų Mokytojų girdėjau apie „laimės linkėjimą“, kad tai yra technika, naudojama norint paleisti tokias emocijas kaip neapykanta ir pyktis. Pirmiausia tai padeda pažvelgti į save.

 

Todėl visiems noriu palinkėti būti sąmoningais - sekti savo mintis, kalbą ir veiksmus.

Galiu tik patarti užsiimti joga iš esmės – suaugusiojo lygmenyje, ne tik žavintis formomis.

Tai padeda ištrūkti iš visuomenės „stereotipų“, kurie, deja, yra primestiniai.

 

Straipsniu pasidalino http://www.om108.lt/