į pradžią turinys susisiekite  
Skaitiniai » Straipsniai
Avidya (Avidja), arba neišmanymas

Viena pagrindinių koncepcijų jogos filosofijoje - avidya - reiškia klaidingą supratimą, suvokimą, neišmanymą. Ji aiškina, dėl ko mes taip dažnai gyvenime susiduriame su sunkumais, kenčiame nuo problemų, kurias patys sau ir sukuriame. Jeigu suprastume, kokiu būdu tos kliūtys atsiranda, tai galėtume suprasti, kaip jų nesusikurti.

 

Dažnai galvojame, kad situaciją matome teisingai ir, tuo vadovaudamiesi, elgiamės atitinkamai. Vėliau pasirodo, kad mes tik apgaudinėjame save ir mūsų veiksmai netgi gali suteikti blogio tiek mums, tiek aplinkiniams. Ne mažiau sudėtinga situacija yra tada, kai, abejodami susidariusia situacija apskritai nesiimame jokių veiksmų, kurie, galbūt, kažkam neštų gėrį.

 

Avidya yra tvirtai įsišaknijusi mumyse, ir pastebėti ją yra sudėtinga. Tai yra per daugelį metų susikaupusi visų nesąmoningų reakcijų, poelgių visuma. Dėl nesąmoningų reakcijų mūsų protas patenka į vis didesnę priklausomybę nuo savo įpročių. Vakarykštis elgesys šiandien tampa norma. Tokia mūsų reakcijų ir veiksmų priklausomybė nuo įpročių vadinama sanskara. Įpročiai panardina protą į avidją, drumsdami jo tyrumą.

 

Yra du suvokimo lygiai: vienas, kuris yra neužtemdytas avidjos rūku, tūno giliai mūsų viduje ir kitas, sudrumstas avidja, esantis paviršiuje. Mūsų akis yra švari ir skaidri, jos nereikia dažyti, kad ji teisingai atskirtų spalvas. Taip ir suvokimas taip pat turėtų būti lyg švarus skaidrus veidrodis.

 

Jogos tikslas yra išsklaidyti avidjos rūką, kad galėtume veikti teisingai.

 

Kai mūsų suvokimas yra klaidingas ar sudrumstas, tai ir suprasti to mes negebame. Lengviau yra pastebėti avidjos šakas.

 

Avidjos buvimą rodo savyje pastebimi tokie reiškiniai:

 

1. Asmita. Tai yra tai, ką vadiname „ego“. Tai yra tai, kas verčia mus galvoti: „turiu būti geriausias“, „žinau, kad esu teisus“ ir t.t.

 

2. Raga. Norime to, kas mums patiko, kas buvo malonu (nors galbūt tai mums kenksminga), norime to, ko kiti neturi, norime to, ko galbūt mums net nereikia.

 

3. Dvesha (dveša). Ragos priešingybė. Susidūrę su sunkumais, su tuo, kas nepatiko ar padarė neigiamą įspūdį, pradedame viso to vengti, nenorime susidurti su kliūtimis ir su jomis dirbti, vengiame nežinomybės. Dveša yra visos panašios neigimo, atmetimo formos.

 

4. Abhinivesha (abhiniveša). Baimė. Esame nepasitikintys. Mus kamuoja abejonės dėl savo vietos gyvenime. Bijome būti teisiami kitų žmonių. Nerimaujame, kai sugriūna įprastinė gyvenimo tvarka. Bijome senti.

 

Visos šios avidya šakos temdo mūsų protą ir, kol esame veikiami neišmanymo, dažniausiai ir elgiamės atitinkamai.
Lengviau yra pastebėti neišmanymo nebuvimą: kai į tam tikrus dalykus žvelgiame teisingai, viduje jaučiame ramybę – nėra nei įtampos, nei jaudulio, nei neramumų.

 

vertė V. Gavelienė; šaltinis - "Сердце йоги", aut. Т.К.В.Дешикачар