į pradžią turinys susisiekite  
Skaitiniai » Straipsniai
Nusibodo būti sėkmingu!

Ei, robotukų armija! Kas norit būti turtingas, galingas, prasmingas, vertingas, madingas, reikalingas ir dar visoks kitoks -ingas? Neišmatuojama gausa mokymų, paskaitų, knygų, filmų laukia jūsų. Laukia visur: knygynuose, interneto platybėse, konferencijų salėse. Visose sėkmės istorijose ir nušvitimų aprašymuose.

 

Och kiek gražių ir kvapą gniaužiančių sumanymų, idėjų, darbų, metodų, sistemų. Tik imk ir normaliai nukopijuok. Ir būsi pats pačiausias. Taip viskas paprasta. Žinoma, kainuos daugiau ar mažiau pinigų, pareikalaus laiko ir pastangų, bemiegių naktų ir sunkių dienų, savaičių, o gal ir mėnesių. Bet tu pasiruošęs eiti ir tapti -ingu, -ingesniu ir net pačiu -ingiausiu. Pasiruošęs susiremti su visais demonais, įveikti visus konkurentus ir kliūčių ruožus.


Vat sėdau galvoti šiandien, kaip ten yra su tom sėkmės istorijom. Su tais besišypsančiais veidais. Kiek tiesos šiame gyvenimo šokyje? Kiek iš tikro -iausių gretose yra laimingų žmonių? Laimingų ir besidalijančių savo laime. Mylinčių ir ne tiek be priekaištų atrodančių, kiek gebančių tiesiai, be melo atsakyti, kaip jie iš tikro gyvena, ką iš tikrųjų jaučia, kokia tikroji jų sėkmingo veido ant žurnalo viršelio kaina… Nes būtent jų dėka didžioji dalis žmonijos galvoja, kad nori taip gyventi. Daug, labai daug to siekia ir klupinėja karjerų laiptais ir iššūkių brūzgynais.

 

Prisiminiau Gerbiamo Vlado Vitkausko istoriją apie kalnų atšiaurumą. Gal labiau prisiminiau jo nuoširdumą, kuris neuždegė visų širdžių lipti į kalnus, bet leido susimąstyti apie tikslų beprotybės kainą.

Virš 4000 narsuolių kopė į Everestą. Beveik 700 jų pasiekė viršūnę, o apie 700 žmonių žuvo. Kai kurių kūnai po šiai dienai palydi naujus Everesto aukštybės besigviešiančius… Čia tik statistika. Tačiau V. Vitkausko istorija buvo kur kas iškalbingesnė už bet kokią statistiką.


Tad sėdžiu šiandien ir galvoju. Kiek nušlifuotų sėkmės istorijų sugriauna žmonėms gyvenimus? Kiek pompastikos ir holivudinio heroizmo daugybę žmonių nukreipia klaidinga kryptimi?

O kur tos istorijos su psichologais, tikrais nesumeluotais išgyvenimais, nusivylimais ir praradimais? Kur tos istorijos, kurios įkvėptų išmokti jausti save, jausti pasaulį? Kur tos istorijos, kurios kryptingai rodo į nuolankumą, susitaikymą, atjautą ir sąmoningą veržlumą? Jų yra, tik ar jos kam įdomios?

 

Va kaip paverkiau tau, mielas skaitytojau, ant peties. Sakyčiau, labai lietuviškai :)

Taigi, tiems, kas užkopė į savo everestą. Linkiu drąsos papasakoti visus praradimus ir suvokimus. Mokėti drąsiai pripažinti visas klaidas, kurias padarėt pakeliui į viršūnę. Gebėti atsiprašyti tų, kurie nukentėjo nuo dramatiško jūsų sėkmės proveržio. Mokėti paduoti ranką kopiančiam tavo pėdomis, suvokiant, kad visiems apsčiai visko užteks :).


Tiems, kurie kopiat į everestus. Linkiu gebėti sustoti ir apsidairyti, dar kartą paklausti savęs, ar tikrai tai jūsų siekiama viršūnė. Mokėti drąsiai pasakyti, kad susimovėt ir kad lipsit dar ir dar kartą, bet ten, kur širdis, o ne protas ves. O atradus savąją, laiku nuo jos nulipti, užleidžiant vietą kitiems, savo eilės belaukiantiems.

 

Tiems, kurie tik galvojat kopti. Linkiu rasti tuos, kurie ne gražiomis kalbomis ir įvaizdžiu gyvena, o tyliai pasiekę viršūnę dėkoja Visatai, Dievui ir Likimui, kad jiems taip pasisekė. Surasti tuos, kurie dalintis ne tik moka, bet ir trokšta, kurie tai daro ne per teliką… Susirasti tokį mokytoją, palydėtoją ir pagalbininką, kuris jau ten, kur tu manai, kad tau reikia.

 

Tiems, kurie šaukia, kad nė negalvoja kopti. Linkiu mokėti išlaukti savo laiko, net ir sakant griežtą “ne”. Nes skubėjimas gali apakinti. Arba ilgainiui paversti jus kvailiu. Išlaukti, kaip nors kitaip, saviškai ar savotiškai, bet aktyviai pasitarnaujant geriems tikslams. Tokiems, kurie neapskaičiuojami ir neišmatuojami myliomis, metrais ar kilometrais.

 

Mindaugas Vidugiris

 

Straipsnio originalas -

https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=1765752790328260&id=1673817859521754&substory_index=0