į pradžią turinys susisiekite  
Skaitiniai » Straipsniai
Svadhyaya (Svadhjaja)

Tai ketvirtasis Nijamos moralinių principų. Jis reiškia savęs pažinimą, stebėjimą, tyrinėjimą, priartėjimą prie savo Kelio. Todėl jogą galima laikyti ir savęs auklėjimo bei transformacijos metodu. Išlaikant proto aiškumą ir objektyvumą, praktikuojant, studijuojant jogos raštus, religinę literatūrą, bendraujant su Mokytojais, kartojant mantras artėjama prie dieviškumo.

 

Viena Svadhjajos prasmių yra ta, kad mūsų gyvenimas yra nesibaigiantis mokymosi procesas. Pirmiausia tai yra savęs, o per save – ir pasaulio pažinimas. Žinios yra tik informacija, tai dar nėra žinojimas. Informaciją žmogus gauna iš išorinių šaltinių, bet žinojimą – tik per savo pastangas ir asmeninę patirtį. Kai tik žmogus nustoja mokytis, jis pradeda judėti mirties link.

 

Mokslininkai teigia, kad pusė senėjimo požymių atsiranda žmogaus psichikoje. Visiems žinoma sąvoka „ugnelės nebuvimas“, t.y. įdomumo, interesų praradimas. Žmogui tiesiog pasidaro nuobodu, neįdomu mokytis ir tobulėti. Ir, ko gero, esate sutikę žmonių, kurie, būdami vyresnio amžiaus, yra atviri naujovėms, nebijo pokyčių, turi gausybę interesų, planų, nori daug pamatyti ir išmokti. Šalia jų tiesiog gera būti.

 

„Kokiame lygmenyje mes pažengėme savęs pažinime, tokiame lygmenyje atrandame ryšį su dieviškaisiais įsakymais ir išminčiais, perdavusiais tuos įstatymus mums.“ (Patanjali „Yoga - Sutra“)

 

Egzistuoja nuomonė, kad nežinojime nėra pradžios, bet yra pabaiga.  

O žinios - atvirkščiai - turi pradžią, bet neturi pabaigos. Praktikuodamas Svadhjaja žmogus tarsi rašo ir skaito savo gyenimo knygą, koreguoja ją, naudodamasis vis naujomis ir naujomis žiniomis. Ir kuo sąmoningiau jis dalyvauja tame procese, tuo giliau jis yra jogoje. Nes sąmoningas savo vidinio „aš“ jutimas sieja mus su aukštesniuoju, dieviškuoju „aš“, pačia pasaulio sutvėrimo esme.

 

Kaskart, kai skaitote dvasinę, religinę literatūrą, žengiate žingsnį į sąmoningesnį gyvenimą, gaunate atsakymus į savo klausimus, į kuriuos niekas kitas neatsakys. Pažindamas vidinį savo pasaulį, stebėdamas, analizuodamas ir darydamas išvadas, žmogus daro mažiau klaidų, kas žymiai pagerina jo gyvenimo kokybę.

 

Savęs pažinimas yra savirealizacijos pagrindas. Pažindamas save ir sekdamas savo pašaukimu žmogus randa savo gyvenimo kelią, kas ir padeda atverti vidinę palaimos būseną, jogoje vadinamą „ananda“.

 

„Žinių neįgausi per valandą. Jose yra pradžia, bet nėra pabaigos. Jogai tai yra daugiau nei teisinga. Sėkmė čia priklauso nuo vidinės jėgos ir atkaklumo.

Į jogą negalima žvelgti lengvabūdiškai ar kaip į hobi. Tai – ne pramoga. Tą derėtų priimti rimtai, su tikėjimu, susidomėjimu, entuziazmu, atkaklumu, ryžtu,  siekimu, drąsa, susižavėjimu.“ (Gita Iyengar)