į pradžią turinys susisiekite  
Video » Mantros
Mantra

Mantra – tai sakraliniai garsai, pirmapradės vibracijos. Kiekvienas mantros skiemuo turi sakralinę reikšmę, formuoja vibracijas, kurios neša gėrį, teigiamai keičia erdvę, padeda pajusti dieviškumą visur. Ši garsinių skiemenų seka (sanskrito kalba), paprastai tariama arba giedama ją kartojant kelis, keliolika ar dar daugiau kartų. Kartais dar vadinama džapa. 

 

Mantros tariamos pašnibždomis, balsu, giedant arba mintyse.

 

Svarbiausias mantros kartojimo elementas – tai vieningas proto, kalbos ir kūno atsidavimas mantros virpesiams, taigi mantros kartojimas gali būti gretinamas su religinių, dvasinių giesmių giedojimu, tačiau nederėtų jo prilyginti maldai. Mantros kartojimo metu pats ją atliekantis asmuo yra ištirpinamas būties virpesyje, lieka tik „beasmenė tikrovė“. O besimeldžiantysis asmeniškai bendrauja su meldžiamuoju asmeniu.

 

Šiuo požiūriu mantros ir maldos santykis išreiškia vieną esmingiausių skirtumų tarp „rytietiškų“ ir „vakarietiškų“ religijų: santykį tarp beasmenio brahmano ir asmeninio dievo, skirtumą, kurį moderniosios (ir kai kurios senosios) religijos laiko iliuziniu.

 

Sąmoningas mantrų kartojimas išlaisvina mentalinę energiją, veiksmingai derina gyvybinės energijos srautus ir suteikia malonių ramybės, harmonijos su savimi ir aplinkiniu pasauliu būseną. Neramiam protui mantra yra kaip tvirtas atspirties taškas, padedantis išlaikyti pusiausvyrą ir savitvardą.

 

Tiksliai išversti mantrų (gal ir kiekvieno teksto) yra neįmanoma - įsiterpia vertėjo interpretacija. Todėl gali būti tik galimas, numanomas vertimas, suteikiantis kryptį suvokti tai, kas slypi giliau nei tik žodžiai...

 

Om!