Evoliucija žmogų formavo taip, kad jis išliktų, o ne kad gyventų nuolatos apimtas euforijos. Smegenys yra sukurtos pirmiausia apsaugoti mus nuo pavojų (t.y. išlikti). Kai jos jaučia pavojų, siunčia signalą į antinksčius, kur išskiriamas kortizolis – dėl to pagerėja dėmesio koncentracija, aktyvėja kraujotaka, didėja gliukozės kiekis kraujyje. Tai suteikia papildomos energijos, reikalingos susidoroti su pavojumi. Streso metu tirštėjantis kraujas padeda žaizdoms gyti.

Taigi kortizolio kiekis kraujyje didėja kaip atsakas į patiriamą stresą. Optimaliomis dozėmis išsiskirdamas mums jis yra gyvybiškai būtinas, nes pagrindinė jo užduotis – adaptuoti organizmą prie besikeičiančių aplinkos sąlygų.

Mūsų protėviai taip sugebėjo įveikti alkį, šaltį ir plėšrūnus. Kai fiziniai poreikiai patenkinti, dėmesį daugiau traukia socialinės ir psichologinės grėsmės. Kortizolis yra išskiriamas ne tik esant realiai grėsmei, bet ir reaguojant į nerimastingas mintis bei vidinius išgyvenimus. Beje, mūsų smegenys lygina mus su kitais, netgi kai to nenorime. Pirmykščiame pasaulyje tai padėdavo išlikti. Pvz., matydami, kad galime pralaimėti, nesiveliame į kovą. Smegenys, įvertinusios, kad esame silpnesni už kitą individą, išskiria kortizolį ir taip primena mums apie riziką. Tai paskatina mus atsitraukti. Blogus jausmus sukeliančios cheminės medžiagos padeda suvaldyti troškimą dominuoti, kad galėtume sutarti su kitais grupės nariais. Kad ir kaip mums norėtųsi gyventi be šitų medžiagų, jos yra gyvybiškai būtinos. Kortizolis suteikia ir atsargumo, ir drąsos.

Bet kortizolis taip pat yra kaltinamas dėl nemigos, dirglumo, viršsvorio, raumenų masės mažėjimo, nuovargio, skydliaukės, virškinimo, imuninės, lytinės sistemos problemų ir kt. Tai yra tiesa, bet tik tuo atveju, jeigu jis išsiskiria dideliais kiekiais. Esant ilgalaikiam stresui vystosi rimtesnės patologijos. Kiekviena organizmo sistema, kuri ilgą laiką buvo hiperstimuliuota, vėliau pradeda veikti žemiau fiziologinės normos. Jau po dviejų savaičių besitęsiančio streso smegenų ląstelių dendritinės ataugos, kurios komunikuoja su kitomis smegenų ląstelėmis, pradeda trauktis (tą nustatė neurologijos mokslų profesorius Robert Sapolsky) (dendritas yra neurono atauga, priimanti ir apdorojanti nervinius signalus).

Gera naujiena yra ta, kad šis pakenkimas gali būti laikinas. Nustokite stresavę ir dendritai ataugs. Ramybė ir visgi nėra kažkas mistiško ar nerealaus – tai yra harmoninga, prigimtinė, natūrali fiziologinė organizmo būsena, kur nurimsta ir atsistato aktyviai veikę procesai.

Šaltiniai – Patrick Holford „Nauja optimalios mitybos biblija“; Loretta Graziano Breuning, Ph. D. „Laimės hormonai“

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!