Nėra ligų, esančių tik mūsų kūne, kaip ir nėra ligų, gyvenančių tik psichikoje.
Išoriškai matoma žmogaus charakteristika (laikysena, poza, mimika, eisena, gestikuliacija, manieros, kalbos intonacija ir kt.) veda į tiek kūno, tiek psichikos gilumą: visos mūsų mintys yra ne tiek galvoje, kiek kūne. Taip, jos gimsta galvoje, bet gyvena kūne – ten, kur saugomos ir emocijos, ypač tos, kurios yra lėtinės, tos, kurios jau yra tapusios nekontroliuojamomis.

Būtent jos yra daugelio lėtinių patologinių procesų priežastys.
Kūnas keičiasi, prisitaikydamas prie tokių minčių ir emocijų. Pirmiausia į jas reaguoja lygieji vidaus organų, kraujagyslių raumenys (kurių negalime sąmoningai paveikti – juos valdo vegetacinė nervų sistema). Raumenų spazmai trikdo kraujotaką, ir tai skatina pakitimus jau pačiame organe. O juk kiekvieno organo funkcijai svarbiausia yra geras arterinio kraujo pritekėjimas ir veninio kraujo bei limfos nutekėjimas.

Vidaus organai raiščiais yra prisitvirtinę prie kitų struktūrų (stuburo, kryžkaulio, krūtinkaulio, diafragmos, kitų organų ir kt.). Spazmuotas organas įtempia raiščius, šie – tempia savo prisitvirtinimo vietas, kas lemia jau išoriškai matomus pokyčius ir skausmus tose vietose, kurios, akivaizdu, nėra problemos priežastis. Pvz. skausmai nugaros apačioje galimi dėl gimdos problemų (vieni jos raiščių tvirtinasi prie kryžkaulio); kaklinės, krūtininės stuburo dalies deformacija ir skausmas galimi dėl įsitempusių perikardo raiščių ir pan. Tai yra sudėtinga sistema, kur viskas su viskuo yra susiję.

Teoriškai mes suprantame tokios psichosomatikos priežastis, bet praktiškai tai priimti ir paveikti yra išties sudėtinga. Neuro – raumeninėje sistemoje susidariusiems blokams saugoti organizmas eikvoja energiją, kurią galėtume nukreipti kitur. Deja. Net ir išnykus mentalinėms priežastims, blokas kūne vistiek yra saugomas, ir paprastai tai veda į situacijos (skausmo, priepuolio) pasikartojimą.

Jogoje turime tikrai gerų technikų, visapusiškai veikiančių tiek žmogaus kūną, tiek protą, mintis ir emocijas. Neverta apsiriboti vien „nugaros stiprinimo“ ar „tempimo“ pratimais. Pirmiausia susiraskite jums tinkantį mokytoją ir juo pasitikėkite. Ateikite ir „atsiduokite“ jogos praktikai.

Beje, noriu išskirti Šavasaną: labai svarbu yra visu kūnu jausti atsipalaidavimą, šilumą, lengvumą ar sunkumą, vėją ar jūros ošimą. Kokybiškai atsipalaidavęs kūnas jau nebededa pastangų probleminio bloko saugojimui, nepalaiko jame raumeninės įtampos. Deja, kuo daugiau žmogus yra užsispyręs, įsitempęs ir atkaklus, tuo sudėtingiau jam yra atsipalaiduoti. O be šito nieko gero nebus.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!