Gyveno kartą jaunas, karštakošis, nesusivaldantis vaikinas. Ir štai kartą tėvas davė jam maišelį vinių ir liepė  kiekvieną kartą, kai jis nesulaiko savo pykčio, įkalti vieną vinį į tvoros stulpą.

Pirmą dieną tvoros stulpe jau buvo keletas dešimčių vinių. Po savaitės jis jau išmoko kontroliuoti savo pyktį ir su kiekviena diena įkalamų vinių skaičius mažėjo.

Jaunuolis suprato, kad lengviau yra kontroliuoti savo temperamentą nei kalti vinis.

Pagaliau atėjo diena, kai jis nė karto nepametė savikontrolės. Jis papasakojo apie tai tėvui ir šis pasakė, kad šį kartą kasdien, kai sūnui pasiseka sulaikyti savo pyktį, jis gali po vieną vinį ištraukti iš stulpo.

Ėjo laikas ir atėjo diena, kai sūnus galėjo pranešti tėvui, kad stulpe nebeliko nė vienos vinies. Tada tėvas paėmė sūnų už rankos ir nuvedė prie tvoros:

— tu neblogai susitvarkei su užduotimi, bet ar matai, kiek tvoroje vinių? Stulpas jau niekada nebebus toks kaip anksčiau. Kai ant žmogaus išlieji savo pyktį, jame lieka toks pat randas kaip ir šitos skylės. Ir nesvarbu, kiek kartų po to atsiprašinėsi – randas lieka.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!