Senoviniuose jogos traktatuose asanų yra minima žymiai mažiau nei dabar yra paplitę.  Praktikuojant svarbiausia yra prisiminti, kad nereikia persistengti (ahimsa, arba neprievartos principas). Būnant asanoje turime jausti komfortą ir malonumą, „surasti“ vidinio lengvumo, laisvumo, atsipalaidavimo, stabilumo pojūtį, nesvarbu, kad išoriškai atrodo, jog kūnas įtemptas kaip styga.

Atsipalaidavimas reiškia išsilaisvinimą iš bereikalingos raumenų įtampos, o tai, savo ruožtu, kūnui leidžia būti stipriam, o protui – ramiam.

Pamąstykite – ar galima savo viduje jausti ramybę, tuo pat metu kovojant su savo besipriešinančiu kūnu? Ar galima jausti aiškumą, laisvumą, kai kūną skauda, maudžia, jaučiame didelį nepatogumą prisitaikant prie asanos?

Nežiūrėkite ir nevertinkite šalia esančių žmonių judesių, nesistenkite būtinai pasilenkti tiek, kiek lenkiasi jogos mokytojas – išlikite savimi, jauskite ribą tarp patogumo ir įtampos, jauskite savo ribą. Ir nesvarbu, kad vakar galbūt buvote stipresnis ar lankstesnis – gal šiandien tiesiog jums reikia daugiau poilsio… 

Svarbu yra sąmoningumas  –  tiesiog visu kūnu ir siela atsiduokite jogos praktikai, neturėkite jokių lūkesčių,  būkite čia ir dabar (teneklaidžioja mintys parduotuvėje ar darbe), kiekvienas jūsų judesys tegu būna lėtas ir sąmoningas, jauskite savo kojas, rankas, kaklą… Asaną jauskite vidumi, būkite joje vidumi.

Apskritai mažiau galvokite, o daugiau jauskite. Pajuskite asanos poveikį.  Ir rezultatas ateis savaime – kai būsite tam pasiruošę.

Gerklė – Višudha čakros, valymosi vieta. Jeigu ji įtempta, mes greičiau jau užsiteršime, nei valysimės. Jos „užspaudimas“ skatina intoksikaciją. Sukąsti dantys, įtempti žandikauliai – sukaustytos mintys. Ir taip yra ne tik jogoje, o bet kurioje kasdienėje situacijoje. 

Įeiname į asaną iškvepiant.  Įkvepiant jaučiame lengvą įtampą pilvo, krūtinės srityje, iškvepiant jaučiame laisvę, erdvę, iškvėpimui nereikia jokių pastangų. Iškvėpimas padeda švelniai „išstumti“ reikiamą judesį. Kai reikia, iškvėpimas suteikia jėgų, sustiprina, suteikia ištvermės, kai reikia – padeda atsipalaiduoti. Jauskite, kaip iškvėpimas ištirpina įtampą, kūnas dar labiau atsipalaiduoja, tarsi susmenga į smėlį…

Jeigu būdami tam tikroje pozoje norime daugiau pasitempti, atliekame tai iškvepiant. Tuomet kad ir nedidelis asanos pakeitimas veikia vidinį organinį kūną. Judesys, atliekamas įkvepiant veikia išorinį kūną. Kai pasiekiame galutinį asanos variantą, koncentruojamės ne į spaudimą, pastangas ir išlaikymą, o į poilsį ir atsivėrimą. Tai puikiai ramina ir kūną, ir protą.

Sekame savo akis. Įtampa jose skatina įsitemti ir smegenis. Ramios akys – ramus, atsipalaidavęs, pasyvus protas. Tokioje būsenoje jis gali priimti daug naujo.  Kai jis yra įtemptas ir įsiaudrinęs, jame vyrauja chaosas ir apie informacijos priėmimą negali būti nė kalbos. įtampa akyse,  kaktoje, žandikauliuose didina įtampą smegenyse.  Atrodo, kad asaną atlieka ne kūnas, bet smegenys  – taip jūs tik barstote savo energiją.

Kartais žmones linkę teisintis, apgailestauti ar atsiprašinėti dėl to, kad „nieko nemoka“.  Tikrai yra sudėtinga ir būti sąmoningam, ir būti asanoje, ir sekti savo kvėpavimą, o jeigu dar dėmesio koncentracija ir bandhos… Bet juk kaip tik dėl to jūs ir ateinate į jogą!   Niekada nepatikėčiau tuo, kuris nuo pat pradžių tvirtina, kad „viską moka ir viskas išeina“.

Violeta Gavelienė

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!