Nors galutinį asanos variantą objektyviai matome iš išorės, pati poza yra laikoma vidaus. Asanų metu dėmesį nukreipiame į savo vidų, sekame pojūčius kūne, fiksuojame dėmesį į čakras ar kitas vietas, taip skatindami terapinį efektą. Mokomės  išlaisvinti įtampą iš vidaus – sutelkiant dėmesį į atsipalaidavimą, kai pasiektas optimalus įtempimas, ne į suspaudimą ir laikymą, o į poilsį ir atsivėrimą. Tai nuostabiai ramina ir kūną, ir protą. Būtinai atpalaiduojame kaklą, galvą, akis – tuomet nervų sistema tampa ramesnė, rimsta proto blaškymasis.

Tai ir yra atsipalaidavimas judesyje, ramybė aktyvume. Jeigu  viską darome teisingai,  turime jaustis atsipalaidavę, net jei kūnas įtemptas. Kiekviena poza turi kvėpuoti ramybe.

Dėmesio koncentracija ir sąmoningumas yra pagrindiniai sėkmingos praktikos akcentai. Labai svarbi yra taisyklinga technika, atliekant asanas, pranajamą, bandhas. 

Neatliekame itin sudėtingų ir kenksmingų asanų, vadovaujamės principu „neprievarta (ahimsa)“. Reikia pripažinti, kad hipermobilumo siekimas dažnai skatina mikrotraumas, kurios laikui bėgant iššaukia įvairias patologijas. Tik tada, kai kūnas ir protas yra pasiruošę, žmogus gali pradėti praktikuoti sudėtingas asanas. Kitaip įmantrios technikos gali pakenkti ir kūnui, ir protui. 

Noras būti kuo lankstesniu dažnai yra tik Ego patenkinimas… B.K.S. Yengaras yra pasakęs, kad ego – tai nenumaldomas diktatorius, reikalaujantis vis daugiau ir daugiau. Ego nenumano, kad asanoje reikia subalansuoti aktyvumą ir pasyvumą, pastangas ir atsipalaidavimą.

Labai svarbus jogos praktikos bruožas – išsilaisvinimas iš Ego (ahamkara). Tai aktualu tolimesniame mūsų sąmonės tobulėjimo etape.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!