Vienas psichologas seminaro metu pakėlė aukštyn šimto dolerių kupiūrą. Salėje buvo 200 žmonių. Lektorius paklausė, kas norėtų gauti tą kupiūrą. Visi, kaip pagal komandą, pakėlė rankas.

Psichologas suglamžė pinigą ir paklausė, ar kažkas norėtų gauti tokią kupiūrą. Ir vėl visi pakėlė rankas.

Tada jis numetė banknotą ant grindų ir patrynė jį batu. Po to pakėlė suglamžytą ir purviną kupiūrą ir paklausė, kam gi dabar reikalingas toks pinigas. Ir vėl visi pakėlė rankas.

– Brangieji, tarė lektorius,  – nepaisant visko, ką aš padariau su ta kupiūra, jūs vis tiek norite ją gauti, nes ji neprarado savo vertės.  Ji vis dar verta šimto dolerių.

Mūsų gyvenime dažnai būna, kad mes jaučiamės tarsi išmesti už borto, sutrypti, pažeminti. Tokiose situacijose jaučiamės beverčiai. Bet nesvarbu, kas atsitiko ar atsitiks – niekada neprarasime savo vertės.  Purvini  ar švarūs, paminti ar pakylėti – visuomet esame neįkainojami tiems, kas mus myli.

Mūsų vertė išreiškiama ne tuo, ką  veikiame ar su kuo esame pažįstami, bet tuo, kokie mes esame. O esame ypatingi ir niekada to neužmirškime!

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!