Kvėpavimo tema man yra be galo įdomi ir niekaip neatsiejama nuo judesio. Jogos praktikų metu su kvėpavimu (ir tai yra ne tik difragma) dirbame išties aktyviai, bet išmokyti žmogų geriau kvėpuoti nėra paprasta. Čia tik nedidelė dalis svarbių niuansų:

1. Mechaninis poveikis. Diafragmos būklei turi įtakos nervai, einantys iki pat 9 krūtinės slankstelio. Ir bet kokia čia esanti disfunkcija (pvz. čia besitvirtinančių raumenų hipotonija ar hipertonusas, kietojo smegenų dangalo pasisukimas, mechaninė slankstelio trauma, čia besitvirtinančių raiščių fibrozė ir kt.) iššaukia diafragmos inervacijos pakitimus.

2. Funkcinių ryšių poveikis.Raumenys žmogaus kūne nedirba po vieną, jie sudaro raumenų ir fascijų grandines, kurios apjungia keletą raumenų, sudarydamos visą funkcinę grandinę – tai gali būti panašu į lempučių girliandą ar ilgą dešrelių eilę, kur „celofanas“ bus fascija, o dešrelės – raumenys). Ir vieno raumens tonuso disbalansas turi įtakos visai raumenų grandinei, ir vien tik fascijos įtampa turi įtakos visai raumenų grandinei. Beje, nuo įtampos ir streso fascijos „susiklijuoja“, dėl ko jaučiamas viso kūno „stingimas“.Diafragma įeina į giliąją frontalinę raumenų liniją (kuri yra vidinis kūno stabilizatorius), kur viena fascija viskas yra sujungta nuo pėdų, blauzdų, klubų, klubinio juosmens raumens, kvadratinio juosmens raumens iki diafragmos, gerklės, smilkinių.

3. Visceralinės (vidaus organų) priežastys. Be kvėpavimo, diafragma dar reguliuoja spaudimą, slėgį ertmėse (krūtinės ląstos ir pilvo). Diafragmos fascija yra suaugusi su seroziniais dangalais (krūtinplėvės, širdiplėvės, pilvaplėvės). Diafragmos judesys leidžia sumažinti spaudimą viršutinėje dalyje dėl padidėjusio slėgio apatinėje dalyje ir atvirkščiai. Pvz. sergant sunkia pneumonija tarp pleuros lapelių susidaro sąaugos. Tai yra didelis diskomfortas plaučiams, ir jie juda mažiau. Organizmas pradeda apriboti iškvėpimo funkciją, kad žmogus negalėtų giliai kvėpuoti, kad mažiau judėtų plaučiai. Panašus principas ir su kitais vidaus organais.

4. Metabolinės priežastys. Panašiai kaip ir visceralinės, tik čia yra svarbu tai, kad organas mažiau juda dėl to, kad nesusitvarko su cheminiu krūviu (mityba!). Perkrautas organas jaučiasi lygiai taip pat, kaip ir perkrautas žmogus – judėti jam yra sudėtinga.

5. Emocinės priežastys. Kvėpavimas pirmiausia reaguoja į emocijas. Išgąsčio įkvėpimas skiriasi nuo nusistebėjimo įkvėpimo, nuo pasišlykštėjimo iškvėpimo, nuo tramdomo verkimo iškvėpimo ir t.t. Diafragma susispazmuoja skirtingose vietose – gali būti daugiau įkvėpimo, daugiau iškvėpimo ar kitose pozicijose. Akivaizdu, kad emocinis disbalansas veda prie diafragmos funkcijų pakitimų. Emocinį disbalansą minėdama turiu galvoje, kai emocijos yra nenormalios, neadekvačios, ilgai išliekančios (nors įvykis jau seniai praėjo).

6. Socialinės priežastys. Visi aukščiau vardinti dalykai veda į laikysenos pakitimus, o laikyseną pirmiausia ir apsprendžia diafragmos būklė. Taip pat – poza darbe. Daug valandų sėdint susikūprinus, pirmyn ištiestomis rankomis (kompiuteris ar vairas), krūtinės ląsta yra spaudžiama, kvėpavimas tiesiog fiziškai negali normaliai vykti.

Beje, savimi pasitikintis žmogus visada kvėpuoja kur kas laisviau, nei nepasitikintis. Ir labai dažnai kvėpavimo funkcija kenčia dėl kitų, net ne kvėpavimo raumenų funkcijų. Žodžiu, užburtas ratas. Ir tai nėra visos priežastys, turinčios įtakos ne tik kvėpavimo, bet ir kitoms kūno diafragmoms. Tai tiesiog pavyzdys to, kokie sudėtingi mechanizmai veikia žmogaus kūne. Ką noriu tuo pasakyti? Ogi kad viskas su viskuo yra susiję ir kad dirbti taip pat reikia su visa visuma.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!