Užklupo žmogų potvynis.

Pirmiausia jam paskambimo ir liepė evakuotis iš namų. Jis ramiai atsisakė, paaiškinęs, kad Dievas jį išgelbės.

Vanduo pakilo, užliejo gatves ir namų pamatus. Pripučiamu plaustu pas jį atplaukė gelbėtojų komanda, bet jis ir vėl atsisakė, sakydamas, kad Dievas jį išgelbės.

Vanduo vis kilo, bangos jau ėmė daužytis į namo langus. Žmogus užlipo ant stogo. Priskrido sraigtaspasrnis, bet jis ir vėl atsisakė, tikėdamas, kad Dievas jį išgelbės.

Žmogus paskendo.

Atsidūręs anapus jis labai įpyko ir ėmė priekaištauti Dievui: „Kodėl tu manęs neišgelbėjai? Aš juk tikėjau Tavimi iki pat galo!“ O Dievas susisielojęs jam atsakė: “Juk aš mėginau. Paskambinau tau, pasiunčiau plaustą, paskui sraigtasparnį. Bet tu niekaip nesidavei gelbstimas“.

Istorijos moralas:

Dievas prasideda tuo, kas neregima, bet ateina pas mus aiškiai regimais šio pasaulio dalykais. Įsiklausykime į tai, kas vyksta aplink mus, nes čia yra tai, ko mums reikia.   

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!