Išeidamas iš kanceliarijos klerkas žvilgtelėjo į imperatoriaus rūmus su žėrinčiais kupolais ir pagalvojo:

„kaip gaila, kad gimiau ne karališkoje šeimoje, tada gyvenimas būtų toks paprastas…“.

Ir nuėjo į miesto centrą, kur girdėjosi ritmiškas plaktuko stuksenimas ir garsūs šauksmai. Aikštėje darbininkai statė naują pastatą. Vienas jų pamatė klerką ir pagalvojo:

„ech, kodėl aš nėjau mokytis, kai tėvas liepė, dirbčiau dabar lengvą darbą, rašyčiau visą dieną tekstus ir mano gyvenimas būtų toks paprastas…“.

O imperatorius tuo metu priėjo prie lango ir pažvelgė į miesto aikštę. Jis pamatė darbininkus, klerkus, pardavėjus, pirkėjus, vaikus ir suaugusiuosius ir pagalvojo apie tai, kaip, ko gero, smagu jiems visą dieną būti lauke, fiziškai dirbti, dirbti kažkam kitam arba iš viso būti valkata ir visai negalvoti apie politiką ir kitus sudėtingus klausimus.

„Koks paprastas paprastų žmonių gyenimas“, – vos girdimai ištarė jis.  

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!