Atėjo pas Dievą vyras ir papasakojo apie savo liūdesį.

Dievas pagalvojo: „iš ko padaryti moterį, jei visą medžiagą išeikvojau vyrui?“

Nenorėdamas ignoruoti vyro prašymo, po ilgo mąstymo Dievas sutvėrė moterį iš ko papuolė: keleto ryškių saulės spindulių, akinančių žaros spalvų, mėnulio mįslingo liūdesio, gulbės grožio, kačiuko žaismingumo, laumžirgio grakštumo, švelnios pūkų šilumos, magneto traukos jėgos – ir visa tai supynė kartu.

Kad išvengtų nuobodulio, dar pridėjo šaltą žvaigždžių spindesį, vėjo nepastovumą, debesų verksmingumą, lapės gudrumą, musės įkyrumą, ryklio godumą, tigrės pavydą, vapsvos kerštą, – ir įpūtė jai gyvybę.

Gavosi tikra moteris.

Dievas dovanojo šią moterį vyrui, sakydamas:

– Imk ją tokią, kokia ji yra ir nebandyk jos keisti. 

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!