Koordinuoti – suderinti, nustatyti tikslingus santykius tarp tam tikrų veiksmų, reiškinių (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas).

Judesių koordinacija – gebėjimas derinti įvairių kūno dalių judesius arba perdirbti išmoktas judesių formas ir persiorientuoti iš vienos veiklos į kitą. Tai viena pačių svarbiausių savybių – tai yra gebėjimas valdyti savo kūną. Juk ką reiškia jėga ar lankstumas, jei dėl kažkurių priežasčių žmogus nepataiko pirštu į nosį ar šaukšto į burną?

Kuo sudėtingesni yra atliekami judesiai (o kūdikiui ir vartymasis yra sudėtingas), tuo aktyviau dirba smegenys, siųsdamos impulsus, tarp neuronų sudarydamos naujus ryšius. Vaikai sudėtingų judesių išmoksta greičiau, suaugę – kur kas lėčiau. Žinoma, ir suaugęs žmogus gali mokytis groti muzikos instrumentu, bet profesionaliu muzikantu jis netaps.

Centrinė nervų sistema daugelio esamų judesių įgūdžių pagrindu formuoja naujus judesius (šokėjas nuo paprastų judesių eina link sudėtingų). Taip pat vienų judesių įgūdžiai gali trukdyti formuotis naujiems įgūdžiams (yra lengviau išmokti naujo judesio, negu „persimokyti“ kažkada išmoktą judesį atlikti kitaip.

Tikslesni, suderinti judesiai yra ekonomiškesni, jiems atlikti sunaudojama mažiau energijos. Geriau jaučiant savo kūną judesiai tampa lengvesni, laisvesni, mes gebame greičiau prisitaikyti prie bet kokių sąlygų, akimirksniu susigaudome, kaip geriau galima numesti kamuoliuką ar pašokti nuo paviršiaus.

Pasikeitus išorinėms sąlygoms, vidinei organizmo terpei, emocinei būklei, esant nuovargiui, judesiai kinta. Kurį laiką nekartojant judesių, įgūdžių kokybė silpsta, bet išlieka labai ilgai (važiavimas dviračiu, slidinėjimas, mezgimas, grojimas). Išmokti judesiai, daromi automatiškai, energijos naudoja minimaliai, bet jau nebestimuliuoja smegenyse naujų ryšių formavimosi. Ir kokios emocijos apima, kai ta automatinė tvarka suardoma (pvz. mūsų virtuvėje kažkas sudeda daiktus kitaip)!

Kokybiškam, suderintam judesiui atlikti reikalingas ryšys tarp Centrinės nervų sistemos ir judamojo aparato (kaulų, raiščių, raumenų ir kt.). Ir mažiausias nesklandumas bet kurioje sistemos vietoje iš karto atsispindi judesio kokybėje. Įvairios patologijos turi savą judesių kokybės sutrikimo vaizdą: žmogus gali šlubuoti po patirtos galvos smegenų traumos, nugaros skausmų, „nutirpusio“ kažkurio kojos nervo, klubo, kelio ar čiurnos sąnario problemų ir dar daugelio priežasčių, bet kiekvienu atveju žmogaus eisena bus visiškai skirtinga.

Taip pat be galo svarbūs yra CNS ryšiai su informacija, gaunama iš regėjimo, klausos, uoslės, taktilinių pojūčių ir informacija, gaunama iš organizmo vidaus (intero-, ekstero-, proprio-, mechano-, chemoreceptoriai informuoja apie cheminę sudėtį, organų suspaudimą, sąnarių būklę ir t.t.). Šių duomenų analizė leidžia smegenims įvertinti, keisti, taisyti, koreguoti, tobulinti judesio kokybę.

Taigi kokybiški kūno valdymo įgūdžiai padeda:

  • Sąmoningai arba automatiškai atlikti judesius mums reikiama kryptimi;
  • Išlaikyti statinę ir dinaminę pusiausvyrą;
  • Judėti ritmiškai (eiti, bėgti, šokti, groti, megzti);
  • Judėti ekonomiškai (taikliai, tiksliai). Kai paprastam judesiui atlikti reikia naudoti neproporcingai daug energijos – jau problema;
  • Apskaičiuoti reikiamą raumenų jėgą (pakelti šaukštą ir pilną kibirą);
  • Tiksliai pereiti iš vienos pozos į kitą (eiti, atsisėsti, pasisukti, paimti daiktą, atsistoti…);
  • Orientuotis erdvėje tamsoje arba užsimerkus;
  • Įsitempti ir atsipalaiduoti, pereiti iš vienos būsenos į kitą.

Gali būti begalė įvairių judesių koordinacijos sutrikimų. Bet gera žinia yra ta, kad nuosekliai ir sistemingai dirbant su judesiu daugiau ar mažiau situacija gerėja.

Knygoje „Kaip veikia smegenys“ Dr. R. Dirvanskienė rašo: „Kalbant apie smegenų lavinimą, dažnai klaidingai teigiama, kad smegenys – tai tik logika, dėmesys ir atmintis. (…) Be logikos, dėmesio ir atminties, galvos smegenyse juk taip pat suvokiama rega, klausa ir kalba, inicijuojami judesiai, analizuojami kūno pojūčiai, reguliuojamos emocijos bei užtikrinamos įvairios gyvybinės funkcijos. (…) Smegenims naudinga atlikti ne tik protinius, bet ir fizinius pratimus, ypač reikalaujančius motorinės atminties, tikslių judesių, koordinacijos ir pusiausvyros“.

Violeta Gavelienė

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!