Viename Japonijos kaime gyveno senas išmintingas samurajus. Kartą jis vedė pamoką savo mokiniams, kai prie jo priėjo jaunas karys, garsėjantis savo grubumu ir žiaurumu. Mėgstamiausia jo technika buvo provokacija: priešininką jis išvesdavo iš kantrybės ir šis, apakintas savo paties pykčio, priimdavo iššūkį, darydavo klaidą po klaidos ir taip pralaimėdavo mūšį.

Jaunasis karys pradėjo įžeidinėti senolį: mėtė į jį akmenis, spjaudėsi ir barėsi visokiais žodžiais. Bet senukas išliko ramus ir tęsė pamoką. Galų gale suirzęs ir pavargęs jaunasis karys išėjo.

Nustebę mokiniai  paklausė samurajaus:

– Kodėl jūs taip kentėjote ir nepakvietėte jo į mūšį? Nejaugi išsigandote dvikovos?

Sanasis samurajus atsakė:

– Jeigu kažkas ateina pas jus su dovana, o jūs jos nepriimate, kam ta dovana priklauso?

– Pirmajam savo šeimininkui, – atsakė vienas mokinių.

– Tas pats yra ir su pavydu, neapykanta, barniais. Iki to laiko, kol jūs jų nepriimsite, jie priklausys tam, kas juos atnešė.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!