Sufijo kartą paklausė:

– Kas paskatino tave eiti Keliu?

Jis atsakė:

– Šuo. Kartą pamačiau šunį – jį kankino troškulys. Jis stovėjo prie vandens, bet kaskart, pasilenkęs pamatęs savo atvaizdą, išsigąsdavo ir ir atšokdavo.

Jis galvojo, kad ten yra kitas šuo. Bet kai troškulys tapo nebepakeliamas, šuo nugalėjo baimę ir šoko į vandenį.

Atvaizdas išnyko. Šuo suvokė, kad išnyko kliūtis tarp savęs ir to, ko ieškojo.

O ta kliūtimi buvo jis pats.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!