Vienas paplitusių mitų apie kvėpavimą – „mes gimėme kvėpuodami pilvu, o paskui užmiršome taisyklingą kvėpavimą“. Toks teiginys skamba absurdiškai. Paaiškinu, kodėl:

  1. Kūdikiui gimus, jo nervų sistema dar nėra subrendusi. Pirmaisiais gyvenimo metais įgimtų primityvių refleksų pagrindu formuojasi vis sudėtingesni judėjimo modeliai, fiksuojamos atitinkamos padėtys, keičiasi raumenų tonusas, formuojami stuburo linkiai, centrinėje nervų sistemoje vyksta daug kitų svarbių fizinių bei emocinių pokyčių, turinčių įtakos ir diafragmos darbui ir padėčiai.
  2. Palyginti maža kūdikio nosis, neišsivystę sinusai, siauri kvėpavimo takai, trumpi bronchai, didelis liežuvis. Gleivinės išskiria daug gleivių. Plaučių alveolių vaikas turi žymiai mažiau nei suaugęs ir jos 4 kartus yra mažesnės. Patys plaučiai labai aktyviai auga lytinio brendimo metu.
  3. Lyginant kūdikio ir suaugusiojo kaulinę struktūrą matomi ryškūs skirtumai: daugiau kūgio formos krūtinės ląsta: nėra susiformavusių stuburo linkių, horizontali šonkaulių padėtis neleidžia tiek plėstis krūtinės ląstai, kiek suaugusiojo.
  4. Vaikų diafragmos masės santykis su bendra mase yra 5,3 proc. (suaugusiųjų 1,02 – 1,34 proc.), o tai reiškia didelę fiziologinę apkrovą pagrindiniam kvėpavimo raumeniui. Kūdikio diafragma yra aukščiau nei suaugusiojo (naujagimio ji – ties 6-uoju šonkauliu). Iš apačios ją „remia“ santykinai didesni kai kurie vidaus organai (kepenys, žarnynas ir kt.), dėl netvirto bambos žiedo pilvo raumenys yra silpnesni, ypač – vidinis įstrižinis ir skersinis raumenys (jie turi labai plonas ir plačias aponeurozes). Lyginant kepenų masę ir dydį, naujagimių jos yra 2 kartus didesnės nei suaugusio žmogaus.
  5. Pailgosiose smegenyse esantis kvėpavimo centras reaguoja į CO2 kiekio kraujyje sumažėjimą ir kur kas dažniau siunčia impulsus, skatinančius įkvėpti. Nes deguonies kūdikio smegenims reikia 2 kartus daugiau. Per minutę 6 mėn. kūdikis gali įkvėpti/iškvėpti 35 kartus ir tai bus normalu.

Tai tik keletas svarbių niuansų, o jų yra daugybė. Kaip ir visas organizmas, taip ir kvėpavimas stipriai kinta tiek pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, tiek paauglystėje. Čia net kalbos negali būti apie vienodą suaugusiųjų ir vaikų kvėpavimą. Netikėkite pasakomis.

Violeta Gavelienė (naudojausi „Анатомия человека: атлас для педиатров“. Никитюк Д.Б., Клочкова С.В.)

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!