Kodėl kai kuriems žmonėms nuolat šalta, šąla galūnės, jie rengiasi šilčiau ir jų jutiminė oro temperatūra beveik visada būna žemesnė? Tai – fiziologija ar jau verta sunerimti?

Kraujagyslės (išskyrus pačias smulkiausias) turi raumeninį sluoksnį. O raumens funkcija yra susitraukti ir atsipalaiduoti. Šąlame tuomet, kai spazmuojantis kraujagyslėms (kai jų raumenys susitraukia ir neatsipalaiduoja) lėtėja kraujotaka.

Išgyvenamos emocijos yra mūsų pačių priešai. Jų metu išskiriami hormonai aktyvina kraujotaką gyvybiškai svarbiuose organuose. O periferija dėl to patiria kraujotakos stygių.

Lyginant su kitomis kūno dalimis, pėdose ir plaštakose yra labai daug kaulų, raiščių, sausgyslių ir santykinai mažai raumenų. Kad ir aktyviai susitraukinėdami, jie ne visada gali užtikrinti reikiamą kraujotaką.

Nuo šalčio pojūčio dažniau kenčia asteniško tipo žmonės, ypač – moterys (jų raumeninė masė yra mažesnė, moterys patiria daugiau emocijų).

Jeigu šąlama esant žemai aplinkos temperatūrai, tai yra normali fiziologinė adaptacinė organizmo funkcija. Taip vyksta termoreguliacijos procesai: galūnių kraujotaka lėtėja, kad gyvybiškai svarbiuose organuose būtų palaikoma tinkama šiluma. Vėliau, pakilus aplinkos temperatūrai, iš karto sušylama. Tai yra norma.

Tačiau jei aplinkos temperatūra yra normali, o žmogui nuolatos šalta, tai gali būti susiję su netinkama skydliaukės veikla, žemu kraujospūdžiu, mažakraujyste, ateroskleroze, diabetu, Reino liga, dideliu estrogenų kiekiu, kepenų, autoimuninėmis ligomis, stuburo problemomis ar kt. Nuolatinis šalčio pojūtis gali būti rimtesnių procesų pasekmė. Tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kokios praktikos padeda sušilti? (Galima įtraukti mitybą, prieskonius ir pan.)

Kraujagyslių raumenis puikiai „treniruoja“ kontrastinis dušas, pirties procedūros, masažai.

Optimalus fizinis aktyvumas didina raumeninę masę, gerina viso organizmo kraujotaką.

Tinkama kvėpavimo raumenų treniruotė skatina veninę kraujotaką, šildo organizmą iš vidaus. Diafragma yra pagrindinis visos mūsų kraujotakos „stūmoklis“.

Pakankamas suvartojamo vandens kiekis. Stokojant skysčių širdis, „didindama apsukas“, dirba greičiau ir silpniau.

Taip pat reikėtų gerti daugiau šilto vandens ar arbatos. Kofeinas, nikotinas didina kraujagyslių tonusą jas siaurindamas. Vengti šaltų gėrimų ar valgių.

Vartoti pakankamai kokybiškų riebalų, baltymų ir mažinti greitųjų angliavandenių, kavos, alkoholio kiekį.

Gerai veikia šildantys prieskoniai: imbierai, kardamonai, gvazdikėliai, rozmarinai, šalavijai, bazilikai, kmynai, pipirai, cinamonas, muskato riešutai, ciberžolės, linų sėmenys, aguonos, pelynai, petražolės.

Mokytis neįsitempti. Įsitempus – greičiau atsipalaiduoti. Į stresą organizmas visuomet reaguoja kraujagyslių, raumenų, vidaus organų įtampa.

Svarbu yra tinkama, patogi avalynė.

Taigi nieko naujo, kad mūsų sveikata labai priklauso nuo profilaktikos.

Gal galėtumėte pasiūlyti, kaip greitai sušildyti rankas dirbant sėdimą darbą biure?

Pagal galimybes – į darbą/ iš darbo eiti pėsčiomis, jame stengtis dažniau aktyviai judėti (nevengti lipti laiptais, pertraukų metu pamankštinti visą kūną ar bent jau kaklą, pečius, rankas).

Savijautą pagerins ir sprando srities, pečių, rankų savimasažas. Plaštakose, riešuose yra daugybė refleksinių vidaus organų zonų, kurias stimuliuojant aktyvinama kraujotaka. Masažinis kamuoliukas darbe taip pat pagelbės.

Kineziterapeutė, jogos mokytoja Violeta Gavelienė

straipsnio originalas – Žurnale „Prie kavos“, 2020 Nr.9

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!