Kleša – tai yra proto apniukimas, žmogiškojo supratimo ribotumas, vedantis į kentėjimą, panirimą į iliuziją (maya), karmos kaupimą. Klešos reiškiasi ne tik skausmu. Savimeilė ir sėkmės siekimas taip pat yra kleša.

„Jogos sutrose“ (II a. pr. m. e. – III m. e. a.) Patandžalis mini 5 klešas:

Avidya – neišmanymas, tiesos matymo nebuvimas;

Asmita – klaidingas „aš“ suvokimas;

Raga – prisirišimas prie malonumų;

Dvesha – nemalonaus vengimas, bjaurėjimasis;

Abhinivesha – mirties baimė, įsitraukimas į būtį.

Naeišmanymas (avidya) – yra pagrindas kitoms klešoms. Lygiai taip, kaip sėkla yra didelio medžio pradžia, taip neišmanymas yra kitų proto apniukimų pradžia. Avidya atsiranda dėl snaudžiančios, nepabudusios sąmonės. Neišmanyme esantis žmogus save priima tik kaip kūną. Būdamas užsidaręs tik fiziniame lygmenyje jis pripažįsta tik fizinius malonumus, yra pasiruošęs kovoti su viskuo, kas trukdo pildytis jo norams. Dėl neišmanymo žmogus iškreiptai supranta savo santykius su kitais žmonėmis, nesuvokia reiškinių prigimties, nes juos pažįsta tik paviršutiniškai.

Nuo neišmanymo (avidya) link išmanymo (vidya) veda atskyrimo procesas (viveka), tarsi grūdų atskyrimas nuo pelų.

Avidya yra neigiamas aspektas, t.y. teigiamos būsenos nebuvimas. Kad nugalėtume tamsą, su ja nekovojame. Tamsą pašalina šviesa. Lygiai taip neišmanymą šalina viveka. 

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!