Kvėpavimas pirmiausia yra tai, nuo ko priklauso mūsų gyvybė. Gimdami mes pirmą kartą įkvepiame, mirdami – paskutinįkart iškvepiame. Kvėpavimas mus lydi visą gyvenimą – vienoks jis ramybėje, kitoks – kai bijome, nerimaujame ar skubame. Jei žmogus yra tarsi „sukaustytas“ tiek fiziniame, tiek psichikos lygmenyje, jaučiamas „suspaustas“ ir jo kvėpavimas. Kvėpavimas yra tarsi tiltas, jungtis tarp mūsų kūno ir proto. Ramindami, išlaisvindami, kontroliuodami savo kvėpavimą galime keisti ir savo minčių srautą.

Joga be pranajamos yra negyvybinga (kinai Praną vadina „či“, japonai – „ki“). Naudodami atitinkamus kvėpavimo metodus mes galime kaupti tam tikrą pranos rezervą nerviniuose centruose (čakrose), kad esant reikalui turėtume pakankamai gyvybinės energijos. 

Savo mintimis galime reguliuoti pranos tekėjimą kūne. Juk kur mūsų dėmesys – ten mūsų energija. Pranajama optimizuoja ne tik išorinį, bet ir vidinį tarpląstelinį kvėpavimą – taip mūsų ląstelės ir organai efektyviau  įsisavina deguonį. Svarbu ir tai, kad pranajama teigiamai veikia psichoemocinę būseną, nervų sistemą, padeda įeiti i koncentracijos, meditacijos būsenas,  pasiekti aukštesnį sąmonės lygmenį.

Kvėpavimas yra tai, ko neįmanoma išmokyti, bet tą įmanoma išmokti – čia kaip važiavimas dviračiu – reikia pajausti pačiam. Kartais būna labai sudėtinga žmogui pajusti taisyklingo, laisvo kvėpavimo srautą – tuomet mokomės tiesiog paprasto, gilaus atsidusimo. Tai taip gyvenimiška! Ir tai veikia.

Gali būti, kad neteisingai kvėpuojama dėl dažno persivalgymo – pripildytas skrandis neleidžia pakankamai nusileisti diafragmai, dėl ko nei  įkvėpimas, nei iškvėpimas yra nepilnavertis. Mūsų kūno laikysena taip pat turi reikšmės kvėpavimui – pabandykite  laisvai įkvėpti susikūprinę ir ištiesę nugarą – iš karto pajusite skirtumą.

Jogų teigimu, ligos yra neteisingai pasiskirsčiusios gyvybinės energijos organizme pasekmė, o asanų ir pranajamos praktikos veda į geresnį  pranos pasiskirstymą organizme, kas ir yra būdas gydyti ligas – tiek fizines, tiek psichikos.

Žmogus sukurtas iš fizinio kūno, jame tekančios gyvybinės energijos ir sąmonės. Ir tik ta praktika, kuri jungia šiuos tris elementus, gali būti pilnavertė.

Yra daug įvairių kvėpavimo technikų, bet dažniausiai naudojamos Kapalabhati, Nadi Šodhana, Udjaji (udžaji), Bhastrika.

Atlikdami pranajamą ir po pranajamos turite gerai jaustis – neturi būti jokio galvos svaigimo ar kitų nemalonių pojūčių! Jei taip atsitiko, gali būti, kad jūs neteisingai kvėpuojate.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!