Nors esmė jogoje yra darbas su savo protu, daugelio siekiamybė visgi yra lankstus kūnas. Lankstumas paprastai yra neatsiejamas nuo jogos praktikos. Tik reikia atskirti sveiką lankstumą (tiek, kiek temptis leidžia raumenys) ir sąnarių hipermobilumą.

Hipermobilumas paprastai būna įgimtas (dažniausiai jis būna paveldėtas), jau kūdikystėje pasireiškiantis žemesniu raumenų tonusu, kiek vėluojančia judesių raida, „klibančiais“ sąnariukais. Paaugęs ir patekęs į gimnastiką ar jogą toks vaikas gali ir per mėnesį „atsisėsti“ į špagatą ar virvutę, daryti įspūdingus atsilenkimus.

Testas įgimtam hipermobilumui nustatyti:

*Plaštakos nykščiu galite paliesti vidinę savo dilbio pusę;

*Plaštakų pirštus galite ištiesti 90laipsnių kampu;

*Jūsų alkūnių, kelių sąnarių tiesimo kampas yra daugiau nei 180 laipsnių.

Įgimtas hipermobilumas yra susijęs su jungiamojo audinio (iš kurio susideda oda, raiščiai, sausgyslės, sąnarinės kapsulės, fascijos, kremzlės, kaulai ir kt.) ypatumais.

Įgytas hipermobilumas – tai dėl per didelės apkrovos pernelyg ištempti sąnario raiščiai. Jogoje, ko gero, dažniausiai yra „išlavinamas“ stuburo (ypač juosmeninės dalies) hipermobilumas. Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu sąnarių raiščiai tampa laisvesni, dėl to pertempti juos taip pat yra lengviau. Visą jungiamąjį audinį, beje, silpnina ir mityboje esantys greitieji angliavandeniai.

Kartais gali atrodyti, kad hipermobilumas yra žmogaus „privalumas“. Deja, dėl to galimos dažnesnės traumos: raumenų patempimai, sausgyslių, raiščių plyšimai, sąnarių išnirimai ir kt. Jėgos ir lankstumo disbalanso pasekmė čia yra sąnario nestabilumas. Bandydamas stabilizuoti regioną, kūnas įtempia, apriboja kito šalia esančio sąnario mobilumą – pvz. kelio sąnario hipermobilumas gali būti kompensuojamas čiurnos ir/ar klubo sąnario mobilumo sumažėjimu.

Atlikdamas pozą, kompensuodamas raumenų silpnumą žmogus „užkrauna“ sąnarius su silpnais raiščiais. Hipermobilumą turinčiam žmogui patartina akcentuoti pratimus raumenų jėgos lavinimui, kad tvirti raumenys galėtų stabilizuoti sąnarius ir raiščius. Ir nerekomenduojami paprastai jo taip mėgstami tempimo pratimai.

Pvz. – paveiksėlyje Trikampio pozoje klaida yra „kabėti“ ar „atsiremti“ į ir taip jau hiperekstenzijoje (per daug tiesime) esantį kelio sąnarį, nukraunant raumenis (ar paprasčiausiai jiems pavargus). Būtina aktyvuoti kelio sąnarį stabilizuojančius raumenis (ypač – blauzdos lenkėjus), liemens raumenis.

Violeta Gavelienė

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!