Į bet kokį stresą organizmas reaguoja įtampa. Prie tokios būsenos įprantama ir mūsų kūnas tai priima kaip normą, pamiršdamas, kad gali būti kitaip.
Keičiasi mąstymas, kvėpavimo tipas, laikysena, elgsena, savijauta. Tokia lėtinė įtampa neleidžia mums kokybiškai pailsėti ir atsistatyti.

Atsipalaiduoti taip pat reikia mokytis. Kaip ir įtampa, atsipalaidavimo procesas yra lygiai toks pat aktyvus.
Vegetacinę nervų sistemą sudaro simpatinė ir parasimpatinė sistemos, atliekančios skirtingas funkcijas. Viena aktyvina, kita – skatina atsipalaiduoti. T.y. poilsio procesas, atsigavimas, atsistatymas – tai parasimpatinės nervų sistemos aktyvumas.
Parasimpatinės ir simpatinės nervų sistemos darbas nuolatos keičiasi vietomis.

Riba, iki kurios aktyvuojama simpatinė grandis, yra riba, iki kurios parasimpatinė dalis funkcionuoti įprastai negali.

Idealu, kai mūsų organizmas geba švelniai laviruoti tarp simpatinių ir parasimpatinių reakcijų. Deja, daugelis ligų atsiranda būtent dėl šių reakcijų disbalanso.

Todėl Savasana jogoje yra laikoma pačia sunkiausia poza, kurioje dažnai net vizualiai pastebimi įtempti žmogaus pėdų pirštai, pečiai, kaklas, veidas, žemyn nukreipti delnai (aktyvinamas griebimo refleksas – taip nebus kokybiško atsipalaidavimo), apskritai nesimetrinė kūno padėtis, dažnas kvėpavimas.

Yra įprasta galvoti, kad reikia stiprinti raumenis, didinti jėgą, ištvermę, lankstumą, greitį, koordinaciją… Joga teigia, kad svarbiausia yra išmokti atsipalaiduoti. Po truputį tai tampa įgūdžiu. Galbūt tada žmogus ir pradeda suprasti, dėl ko verta praktikuoti.

Violeta Gavelienė

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!