Turtuolis turėjo daug skolininkų. Kai paseno, pakvietė kelis iš jų ir tarė:

– Jei šiandien negalite man grąžinti to, ką esate pasiskolinę, iškilmingai prisiekite tą padaryti būsimame gyvenime, ir aš sudeginsiu jūsų pasirašytus skolų raštus.    

Pirmasis buvo skolingas nedidelę sumą. Prisiekė, kad būsimame gyvenime taps skolintojo arkliu ir jį nešios ant nugaros ten, kur šis panorės.

Turtuolis sutiko ir sudegino jo skolos raštus.

Antrasis buvo skolingas didesnę sumą. Prižadėjo:

– Esu pasiryžęs būsimame gyvenime tapti tavo jaučiu. Tempsiu arklą, ardamas tavo laukus, tempsiu šieno vežimus ir išmokėsiu skolą.

Turtuolis sutiko ir sudegino antrojo skolininko skolos raštus.

Galiausiai atėjo žmogus, kuris buvo skolingas pačią didžiausią sumą.

– Kad išmokėčiau savo skolą, – tarė, – būsimame gyvenime tapsiu tavo tėvu.

Turtuolis įniršo, pačiupo lazdą ir jau norėjo užvožti nepagarbiam skolininkui. Tačiau šis jį sustabdė. Tarė:

– Prieš pakeldamas ranką, leisk paaiškinti. Mano skola milžiniška, todėl negalėčiau jos grąžinti tapdamas vien tavo arkliu ar jaučiu. Esu pasiryžęs tapti tavo tėvu. Dirbsiu dieną naktį dėl tavęs, saugosiu tave kai būsi mažas, globosiu tol, kol užaugsi. Aukosiu viską, net gyvybę, kad tau nieko nestigtų, o savo mirties valandą paliksiu tau visą savo turtą. Ar tai ne daug daugiau, nei tapti arkliu ar jaučiu? Ar tai nėra tinkamiausias atlygis?

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!