Žmogus, aplankęs atsiskyrėlį vienuolį, paklausė:

Ko išmokai gyvendamas tyloje?

Pastarasis, semdamas vandenį iš šulinio, tarė atvykėliui:

– Pažvelk į šulinio gilumą. Ką ten matai?

Žmogus dirstelėjo – nieko nematau!

Kurį laiką vienuolis stovėjo nejudėdamas, po to prabilo svečiui:

– Dar kartą pažiūrėk! Ką  dabar matai šulinyje?

Žmogus žvilgtelėjęs atsakė:

– Dabar matau patį save, nes vanduo tarsi veidrodis.

Vienuolis tarė:
– Įmerkęs kibirą sudrumsčiau vandenį. Bet po to vanduo nurimo. Tai ir yra tylos išmintis: išvysti patį save.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!