Atėjo moteris į bažnyčią, nusipirko žvakę, uždegė ir pastatė ją į žvakidę.

Bet kai tik pradėjo melstis, ši užgeso. Moteris susijaudino, vėl uždegė žvakę ir atidžiai pastatė ją į vietą. Nespėjo ištarti keleto maldos žodžių, o ugnis vėl užgeso.

Ne juokais  išsigandusi ji paėmė žvakę ir prinešė ją prie kitų degančių žvakių. Ši sutraškėjo, bet užsidegė. Moteris lėtai ją pastatė į laisvą vietą ir, neatitraukdama nuo jos akių, pradėjo melstis.

Ugnis vėl pradėjo mažėti ir užgeso, paleisdama dūmelio srovę aukštyn.

Panika, išgąstis, nežinia – viskas susimaišė!

Moteris puolė prie kunigo:

– Šventasis tėve! Man pastoviai užgęsta žvakė. Nejaugi Viešpats nusisuko nuo manęs ir nenori klausyti mano maldų?

Ar aš tokia jau nusidėjėlė, kad mano aukos jam nereikia? Ką man daryti?!

– Paimk kitą žvakę. Tau papuolė brokuota, – nusišypsojo kunigas.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

You have Successfully Subscribed!